Už Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo projektą svarstymo stadijoje balsavo 92, susilaikė – 11 prieš balsavo 1 parlamentaras. Tam, kad siūlymui būtų pritarta, parlamentas turės balsuoti dar vieną kartą.
Kaip teigia projektą teikianti Finansų ministerija, įgyvendinus pakeitimus vartotojui nebereikėtų atlikti dalies veiksmų – kreiptis į pradinį kredito gavėją dėl pažymos apie paskolos likutį. Taip pat procesas būtų nemokamas vartotojui.
Toks supaprastintas refinansavimo procesas būtų taikomas tais atvejais, kai nesikeistų būsto paskolos likutis, įkeistas NT, neilgėtų likusi paskolos trukmė, taip pat proceso metu nebūtų paskolos įmokų vėlavimo ir kitų požymių, kad kredito gavėjas gali turėti sunkumų, susijusių su skolinių įsipareigojimų vykdymu.
Projekte teigiama, kad padidinus paskolas turinčių vartotojų mobilumą tarp kredito davėjų, pagerėtų konkurencinė aplinka, nes kredito davėjai turėtų daugiau paskatų konkuruoti dėl tokių klientų. Be to, refinansavimo supaprastinimas leistų vartotojams savo iniciatyva siekti, kad būtų iš naujo įvertinta ir sumažinta jau turimos būsto paskolos palūkanų norma nekeičiant kredito davėjo.
„Šiuo metu norint refinansuoti savo paskolą žmogus turi padaryti daugybę žingsnių ir už tai sumokėti. Dabar vartotojai, turintys 100 tūkst. eurų paskolą, turi mokėti 1 tūkst. eurų norėdami ją refinansuoti. Po pakeitimo jie neturės mokėti nieko“, – antradienį Seimo posėdžio metu teigė Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė.
„Nenorėdami paleisti klientų, didieji kredito tiekėjai turės siūlyti geresnes sąlygas“,– pridūrė jis.
Anksčiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra teigusi, kad refinansuoti paskolas būtų naudinga dviem trečdaliams visuomenės.
Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Valius Ąžuolas išreiškė nepasitenkinimą šiuo siūlymu, tvirtindamas, kad tai tik „apsimestinio rūpinimosi pavyzdys“. Anot jo, kyla klausimų, kodėl tokios iniciatyvos imamasi tik dabar.
„Iš tikrųjų šis projektas yra apsimestinio politikų rūpinimosi pavyzdys. Palūkanos pradėjo didėti dar 2021 m., tada ir reikėjo šio projekto. Bet puikiai suprantame, kam nauda teikiant dabar. Ta nauda buvo bankams, kurie galėjo pasipelnyti“, – tvirtino jis.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos NT kreditų rinka yra koncentruota, kelių didelių rinkos dalyvių suteiktų naujų būsto paskolų suma 2023 metais sudarė 77,4 proc. visų kreditų.
Taip pat institucija išskyrė refinansavimo kainos keliamas problemas. Anot ministerijos duomenų, vidutinės 100 tūkst. eurų būsto paskolos refinansavimas vartotojui šiuo metu gali kainuoti apie 1 tūkst. eurų.
