Už tai numatančias Energetikos ministerijos inicijuotas Elektros energetikos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 62 Seimo nariai, prieš – aštuoni, susilaikė – 21. Už lydinčius Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pakeitimus balsavo 77, prieš – vienas, susilaikė keturi parlamentarai.
Pataisos įsigalios nuo 2025-ųjų sausio 17 dienos.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ketvirtadienį pranešė, jog įvykus sinchronizacijai kitais metais iš 200 MW kaupiklių sistemos operatorės – energetikos grupės „Epso-G“ valdomos „Energy cells“ įsigys 40 MW balansavimo pajėgumų. Savo ruožtu, „Energy cells“ dalyvaujant balansavimo rinkoje, jos pasiūlymai bus pateikiami aukciono eilės gale.
„Energy cells“ įrenginiai būtų aktyvuojami tik tuomet, kai paslaugų negali suteikti kiti rinkos dalyviai“, – teigiama „Litgrid“ pranešime.
Bendrovės teigimu, apie 70 proc. balansavimo pajėgumų Baltijos šalyse kitąmet bus įsigyjami būtent rinkoje.
Dalis parlamentarų piktinosi, kad pakeitimai priimami skubos tvarka, juose įžvelgė korupcijos rizikų bei teigė, kad sinchronizavus tinklus dėl pataisų vartotojams gali pabrangti elektra.
„Štai čia įstatyme parašyta, kad viskas bus gražiai sudėta į tarifą, suderinus su valstybiniu reguliuotoju. Man nepatinka būtent ši nuostata, dėl to aš susilaikysiu balsuodamas dėl šio projekto. Manau, naujoji Vyriausybė ir Energetikos ministerija turėjo peržiūrėti tuos kuoliukus, kuriuos susikalė ponas Kreivys (buvęs energetikos ministras – BNS) su valdančiąja dauguma“, – posėdyje teigė „Nemuno aušros“ frakcijos atstovas Artūras Skardžius.
„Šiandien mes balsuojame ne dėl to, kad atsijungtume nuo BRELL. (...) Mes šiandien balsuojame dėl neskaidrumo elektros rinkoje bei dėl būsimų kainų didėjimo elektros vartotojams. (...) Nuo kada mes priimdami teisės aktą nežinome, kokį poveikį jis darys vartotojui?“ – kalbėjo „valstiečių“ frakcijos atstovas Ignas Vėgėlė.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas siūlė dėl pataisų balsuoti sausio viduryje per pratęstą parlamento sesiją gavus papildomų paaiškinimų ir ragino parlamentarus balsuoti prieš arba ištraukti balsavimo korteles.
BNS primena, kad pristatydamas pataisas Seimo Ekonomikos komitete, buvęs energetikos viceministras Albinas Zananavičius teigė, kad atsijungus nuo rusiškos IPS/UPS sistemos bei sinchronizavus tinklus su kontinentine Europa, Baltijos šalys savarankiškai turės apsirūpinti balansavimo pajėgumais.
Pasak jo, rinkoje kol kas trūksta lanksčių balansavimo įrenginių, be to, elektros kaupiklius naudoti sistemos balansavimui yra pigiau nei dujines jėgaines, todėl tai užtikrins stabilias elektros kainas, kol rinkoje atsiras nauji kaupimo įrenginiai.
Suderinus su Europos Komisija (EK), elektros kaupiklius balansavimui leista naudoti trejus metus po sinchronizavimo, o esant poreikiui užtikrinti tiekimo saugumą šis terminas galėtų būti pratęstas dar penkeriems metams.
Balansavimo paslauga reikalinga, kad būtų nuolat užtikrinamas elektros gamybos ir vartojimo balansas. Buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, kad sinchronizavus tinklus elektros kaina nežymiai gali didėti dėl sistemos balansavimo pajėgumų poreikio.
„Litgrid“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra vystomi 37 projektai prie perdavimo tinklo prijungti elektros energijos kaupimo įrenginių, kurių galia ir talpa atitinkamai siekia apie 1052 MW ir 2710 megavatvalandžių (MWh).
Iki šiol pagrindinė „Energy cells“ 200 MW bendros galios kaupiklių paskirtis buvo iki Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa užtikrinti momentinį energijos rezervą, jei Lietuvai prireiktų veikti izoliuotu salos režimu ar įvyktų netikėta avarija, kiltų jos grėsmė. Tokiu atveju baterijos į tinklą galią atiduotų per mažiau nei 1 sekundę ir veiks ne trumpiau nei 30 minučių.
Keturi baterijų parkai Vilniuje, Utenoje, Šiauliuose ir Alytuje pradėjo veikti pernai rudenį. Kaupiklius įrengė ir juos aptarnaus Vokietijos bendrovė „Siemens Energy“ ir JAV grupės „Fluence Energy“ padalinys Vokietijoje „Fluence“.
Baterijų parkai kainavo 96,3 mln. eurų, iš jų 79,5 mln. eurų skyrė Europos Sąjunga.
2025 metų vasario 8-ąją Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir atliks vienintelį bendrą izoliuoto darbo bandymą, po kurio nebebus grįžta į senąją sistemą.
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės dar liepą informavo Rusiją ir Baltarusiją apie su jomis planuojamą nepratęsti BRELL sutartį ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį.
