Po pateikimo projektą nagrinės visi Seimo komitetai, vėliau jo svarstymas grįš į posėdžių salę.
Projektą pristačiusi finansų ministrė Gintarė Skaistė vylėsi, kad dėl masinės vakcinacijos, šiemet pavyks grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.
Tačiau tam prireiks papildomų lėšų sveikatos sektoriui, išmokoms darbo neturintiems gyventojams.
Kaip nurodė ministrė, iš viso patobulintame biudžete numatyta 732 mln. eurų.
Iš papildomų išlaidų daugiausia pinigų bus skirta sveikatos apsaugai (36 proc.), socialinei apsaugai (35 proc.) ir ekonomikai (15 proc.), valstybės paslaugoms (9 proc.) ir švietimui (beveik 3 proc.).
Didžiausia šių lėšų dalis – per 581 mln. eurų – yra susijusios su Covid-19 pandemijos valdymu, neigiamų padarinių mažinimu.
Papildomos išlaidos sveikatos apsaugai
Iš viso sveikatos apsaugos sričiai papildomai ketinama skirti 265,3 mln. eurų.
Finansų ministrė skaičiuoja, kad Sveikatos priežiūros įstaigų kitoms išlaidoms, įskaitant darbo užmokesčio priedus dėl Covid-19 (68 mln. eurų), vaistams, DPV, monitoriams, informacinių sistemų palaikymui numatoma skirti 108,7 mln. eurų.
Vakcinoms, vakcinacijos priemonėms įsigyti ir paslaugoms teikti – 61,2 mln. eurų. Laboratoriniams tyrimams, reagentams, testams, robotizuotai įrangai įsigyti ir kt. priemonėms – 46,9 mln. eurų.
Be to, dar 48,5 mln. eurų bus skirti padengti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų trūkumui darbo Covid-19 pandemijos metu viršvalandžiams apmokėti.
Daug pinigų ir įvairioms išmokoms gyventojams
Didžiausia dalis iš 238,5 mln. eurų papildomų lėšų, skirtų socialinei apsaugai, atiteks gyventojams įvairių išmokų pavidalu.
Finansų ministerijos skaičiavimais, net 229,3 mln. eurų numatoma skirti užimtumo priemonėms: prastovų subsidijoms, darbo paieškos išmokoms, išmokoms savarankiškai dirbantiems, ligos išmokoms.
Be to, ligos ir motinystės ir nedarbo socialiniam draudimui numatoma dar 9,2 mln. eurų.
Iš kitos eilutės, bet taip pat socialiniai sričiai 15,3 mln. eurų planuojama gyventojams išmokėti įvedus naują vienišų asmenų išmoką. Tikimasi, kad reikiami įstatymai bus priimti laiku ir jiems įsigaliojus liepos 1 d.
Lengvatos mažins pajamas, išaugs deficitas ir skola
Palyginti su 2021 m. planu, patvirtintu praėjusį gruodį, patikslintame biudžete pajamos didėja 58,7 mln. eurų (0,7 proc.).
Didesnis jų surinkimas yra siejamas su geresniais lūkesčiais dėl darbo užmokesčio fondo ir bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo.
Tačiau, pasak finansų ministrės G. Skaistės, 2021 m. geresnį pajamų augimą „suvalgo“ pagalbos verslui priemonės.
Iš jų PVM lengvatos maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams pajamas mažina 36,5 mln. eurų.
Vienkartinė galimybė 2020 m. nuostolį patyrusiam verslui jį „amortizuoti“ už 2019 m. deklaruotu pelno mokesčiu – 66 mln. eurų.
Taip pat dar keturiems mėnesiams (iki rugpjūčio 31 d.) pratęsta mokesčių atidėjimo priemonė – 105 mln. eurų.
Patikslinto 2021 m. valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis turėtų siekti 11,824 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,573 mlrd. eurų, arba atitinkamai 572,254 mln. eurų (5,1 proc.) ir 731,69 mln. eurų (4,6 proc.) daugiau nei patvirtiname šių metų biudžete.
Valstybės biudžeto deficitas šiemet turėtų siekti 4,749 mlrd. eurų – 159,436 mln. eurų (3,5 proc.) daugiau nei patvirtintame biudžete (4,589 mlrd. eurų).
Finansų ministerija skaičiuoja, kad Lietuvos skola išaugs nuo 52,3 proc. šalies BVP šiemet iki 58,1 proc. 2023 ir 2024 m.
