Įstatymo projektu siūloma 50 eurų pakelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Jam pakilus nuo dabartinių 400 eurų iki 450 eurų, skirtumą labiausiai pajustų uždirbantys mažiausias algas.
Pavyzdžiui, gaunantiems 642 eurų dydžio minimalią mėnesinę algą, atlyginimas po mokesčių į rankas padidėtų apie 10 eurų per mėnesį arba 120 eurų per metus.
„Per pandemiją akivaizdžiai išaugo dirbančių asmenų pajamų nelygybė – skaudžiausiai nukentėjo tie, kurie uždirba mažiau, negalėjo dirbti per nuotolį, buvo priversti būti prastovose“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Numatyta, kad priimtas įstatymas įsigaliotų nuo 2021 m. liepos 1 d., o pakeistas NPD būtų retrospektyviai taikomas visoms metų pajamoms.
„Siekiant Gerovės Lietuvos, vienas svarbiausių uždavinių – užtikrinti, kad neskurstų mažai uždirbantys asmenys. Padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis ne tik mažintų prielaidas dirbančiųjų skurdui, bet ir sustiprintų vidaus rinką, skatintų šešėlinės ekonomikos mažėjimą“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovo požiūriu, NPD augimas taip pat turėtų neatsilikti nuo MMA augimo. Šis buvo padidintas nuo 2021 m. sausio mėnesio ir, tikėtina, didės nuo 2022 m. sausio mėnesio. Prezidento siūlymu NPD didėjo nuo 2020 m. liepos 1 d., tačiau vėliau nebuvo keičiamas.
Mažiausios algos beveik neaugo
Prezidentūra siūlymą didinti NPD argumentuoja tuo, kad nors vidutinis darbo užmokestis kyla gana sparčiai, šio kilimo realiai nejunta uždirbantys mažiau.
Pasak pranešimo, Lietuvos Banko (LB) balandžio mėnesį paskelbti tyrimo rezultatai parodė, kad per pandemijos sukeltą krizę nuo 4,2 iki 4,3 karto išaugo skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių Lietuvos gyventojų.
LB skaičiuoja, kad per pastaruosius metus 10 proc. mažiausiai uždirbančių žmonių algos liko maždaug tokios, kokios buvo ir 2020 m. sausį. 10 proc. daugiausia uždirbančių asmenų pajamos per šį laikotarpį išaugo kone 20 proc.
Tuo pačiu metu visų pajamų mediana (vidurinis visų algų dydis) kilo daugiau kaip 10 proc.
Taigi, siekiant, kad mažiausiai uždirbantiems į rankas liktų daugiau pinigų, ir siūloma padidinti NPD.
Kiekvieno asmens faktinis NPD priklauso nuo jo asmeninių pajamų. Kuo jos didesnės, tuo mažesnis NPD yra taikomas. Jo poveikis baigiasi ties 2864 eurų atlyginimu ant popieriaus, arba 1733 eurų atlyginimu į rankas. Uždirbantiems didesnę sumą, NPD nėra taikomas.
Vyriausybė pasiūlymu abejoja
Kad įstatymas būtų priimtas, jam turės pritarti bent pusė Seimo. Tiesa, kadangi dėl jo keistųsi valstybės biudžeto pajamos, reikalinga bus ir Vyriausybės išvada.
Bent jau iki šiol tiek premjerė Ingrida Šimonytė, tiek finansų ministrė Gintarė Skaistė gana skeptiškai vertino Prezidento pasiūlymą didinti NPD. Nors buvo galimybė, toks pasiūlymas nebuvo įtrauktas į atnaujintą valstybės biudžeto projektą, kurį antradienį pradės svarstyti Seimas.
Portalui tv3.lt G. Saistė yra sakiusi esą visos tarptautinės organizacijos rekomenduoja, kad paramos priemonės popandeminiu laikotarpiu būtų terminuotos ir nukreiptos į labai konkrečius nukentėjusius sektorius, o ne taikomos bendrai.
„Todėl Seime svarstomos laikinos priemonės – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo, kultūros, sporto sektoriams ir pelno mokesčio sumažinimas pandeminių metų nuostoliu – yra nukreiptos padėti nukentėjusiam verslui, kurio apyvarta Covid-19 metu ženkliai krito ir veikla vis dar ribojama“, – komentavo finansų ministrė.
Anot jos, kalbant apie ilgalaikius pokyčius, reikia matyti bendrą vaizdą ir galutinį siekį – užtikrinti aukštos kokybės švietimo, sveikatos paslaugas bei adekvataus dydžio socialines išmokas.
„Turint omenyje, kad Lietuvoje biudžeto pajamų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis yra vienas iš mažiausių Europoje, visi sprendimai nukreipti į biudžeto pajamų mažinimą turėtų būti labai gerai pamatuoti“, – apie NPD didinimą yra sakiusi G. Skaistė.
