Pasak D. Asanavičiūtės, Lietuvoje didėjant iš užsienio atvykusių darbuotojų skaičiui, svarbu užtikrinti, kad gyventojai gautų paslaugą valstybine kalba bent baziniu jos lygiu.
„Kalbu, pavyzdžiu, apie pavežėjus, pardavėjus ir kt. Yra nemažai sričių, kur darbuotojai nekontaktuoja tiesiogiai su klientais, kuriems, mano nuomone, neturėtų būti taikomas reikalavimas mokėti lietuvių kalbą“, – Eltai yra sakiusi D. Asanavičiūtė.
Jeigu Seimas pritartų, juridiniai ir fiziniai asmenys, Lietuvoje parduodantys prekes, teikiantys paslaugas, bus įpareigoti užtikrinti vartotojų aptarnavimą lietuvių kalba pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas.
Siūloma, kad Valstybinės kalbos įstatymo pataisos įsigaliotų 2025 m. balandžio 1 d.
„Labai svarbu, kad atvykusiems iš Ukrainos karo pabėgėliams, taip pat imigrantams iš vidurio Azijos valstybių – Kirgizijos, Tadžikistano, Uzbekistano būtų suteikta galimybė išmokti lietuvių kalbą. Tai yra tas laikas, kai darbdavys gali pasirūpinti savo darbuotojais, kad jie išmoktų lietuvių kalbą bent jau baziniu lygiu”, – sako D. Asanavičiūtė.
Vyriausybė metams pratęsė terminą, per kurį įsidarbinti norintys Ukrainos pabėgėliai turėtų išmokti valstybinę lietuvių kalbą. Ministrų kabineto sprendimu, užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, dar nebus taikomas kriterijus dėl valstybinės kalbos mokėjimo. Laikinoji apsauga pratęsta vieneriems metams – iki 2025 m. kovo 4 d.
Vokietijoje per dvi dienas peiliu buvo nudurti du politikai, vienas policininkas mirtinai sužeistas.
Švedija paprašė kariuomenės pagalbos ,nes negali susitvarkyti su migrantų sprogdinimais, žudymais, prievartavimais ir vagystėm.
