„Tie kainų augimo stabdžiai, kurie yra įvedami, neturėtų nugulti tik ant vartotojų pečių ir juos uždaryti į aukštų kainų narvą“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidentūros ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė.
Jos teigimu, tiek kainų reguliuotojas, tiek energetikos įmonės turėtų aktyviau naudoti visus finansinius ir analitinius svertus, kad būsimų kainų lubos žmonėms būtų mažesnės.
„Labai svarbus momentas, kad tiek kainų reguliuotojas, tiek pačios įmonės tikrai turi kitų svertų – analitinių, finansinių instrumentų, kuriuos gali aktyviau naudoti siekiant pirkti protingai dujas iš rinkos, planuotis tam tikrus finansinius srautus, kurie iš tikrųjų galėtų leisti tas lubas nustatyti neuždedant didelės naštos ant vartotojų“, – teigė prezidento patarėja.
Pasak I. Segalovičienės, prezidentas Vyriausybės iniciatyvą įvertins, kai bus parengti įstatymų projektai.
Trečiadienį energetikos ministras Dainius Kreivys paskelbė, jog planuoja „nupjauti“ elektros ir dujų kainų kilimą nuo 2022 metų sausio, o kainų skirtumas būtų padengtas per penkerius metus.
Pasak ministro, elektros kaina maždaug 80-čiai procentų visų vartotojų, kurie dar nėra pasirinkę nepriklausomo tiekėjo, nuo sausio turėtų didėti ne daugiau kaip 21 proc., o dujų kaina virykles turintiems vartotojams, – vietoj 50 proc. ne daugiau kaip 20 proc. Tuo metu dujų, skirtų būsto šildymui, kaina vietoj 80 proc. didės ne daugiau kaip 30 procentų.
Vyriausybė taip pat siūlo antrai vartotojų grupei pusmečiui pratęsti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą.
Dabar numatyta, kad didesni elektros vartotojai (per metus suvartojantys 1-5 tūkst. kWh) – daugiausia daugiabučių gyventojai – nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio vidurio. Jiems elektra, priklausomai nuo pasirinkto tiekėjo ir plano, nuo sausio galėtų brangti iki 50 procentų.
