Anot banko ekonomisto Tado Povilausko, prognozes pablogino prasidėjęs karas Ukrainoje, sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, savanoriškai nutraukiama prekyba su šiomis šalimis ir laikini kai kurių sektorių tiekimo trikdžiai.
„Kol kas gerokai per anksti pasakyti, ar mūsų prielaidos yra pernelyg pesimistinės ar optimistinės, nes karas Ukrainoje toliau vyksta. Tačiau akivaizdu, kad prasidėjus karui Lietuvos ekonomika buvo tvirta ir subalansuota. Per pandemiją dar kartą įrodėme galintys greitai prisitaikyti prie naujos aplinkos ir suvaldyti trumpalaikius finansinius nuostolius. Didelė tikimybė, kad taip atsitiks ir šįkart“, – pranešime teigė T. Povilauskas.
SEB grupė sumažino ir kitų Baltijos šalių BVP augimo prognozę: Latvijos BVP augs 1,8 proc., o Estijos – 0,6 procento. Sausio prognozės atitinkamai siekė 4,6 proc. ir 3,2 procento.
Lietuvos vidutinės metinės infliacijos 2022 metais prognozę SEB bankas padidino nuo 7,2 iki 11 proc. Pasak T. Povilausko, tai susiję ne tik su karo Ukrainoje pasekmėmis energetikos ar žemės ūkio kultūrų rinkai ir kainoms.
„Ir sausio, ir vasario mėnesio infliacija gerokai viršijo mūsų ankstesnes prielaidas. Akivaizdu, kad kovą mėnesio infliacija vėl bus labai didelė, o metinė infliacija piką veikiausiai pasieks vėlyvą pavasarį ir tik tada pradės lėtėti. Žinoma, infliacijos trajektorijai nemažą įtaką darys ne tik karo eiga, bet ir Vyriausybės sprendimai, ypač energetinių produktų rinkoje“, – sakė ekonomistas.
T. Povilaiusko vertinimu, pirmasis šių metų ketvirtis nebuvo silpnas Lietuvos ekonomikai, todėl tai darys teigiamą įtaką visų metų BVP pokyčiui.
„Išlaikome dar sausį darytą prielaidą, kad BVP pirmąjį ketvirtį padidės 0,5 proc., o metinis BVP pokytis bus truputį didesnis negu 3,5 proc. Teigiamą įtaką tam darė neblogi pramonės sektoriaus rezultatai. Panašu, kad ir prekybos sektorius, nepaisant didesnės infliacijos, atsilaikė neblogai“, – sakė T. Povilauskas.
Anot jo, teigiamos įtakos metiniam BVP pokyčiui pirmąjį ketvirtį darė ir tai, kad prieš metus šalyje buvo karantinas ir dalis verslo veikė mažesnėmis apsukomis.
Tuo metu antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais Lietuvos BVP turėtų mažėti, nes kris transporto sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė – smarkiai mažės geležinkelių ir jūrų transporto paslaugų, eksporto krovinių srautas iš Baltarusijos bei Rusijos ir atgal, Be to, statybų palyginamosiomis kainomis vertė metų pabaigoje bus iki 10 proc. mažesnė negu prieš metus dėl padidėjusių medžiagų kainų ir dalies darbų vėlavimo.
Įtakos turės ir didmeninė prekyba – ji trauksis dėl laukiamo reeksporto į Rusiją ir Baltarusiją nuosmukio.
Be to, bankas antrąjį pusmetį neprognozuoja bendros pridėtinės vertės augimo apdirbamosios gamybos sektoriuje.
Vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę šiemet SEB sumažino nuo 9,1 iki 8,4 proc. Vidutinio nedarbo prognozė pabloginta nuo 6,4 proc. iki 7,1 procento.
