2010 m. maisto produktai labiausiai brango Estijoje – 10,4 proc., tačiau brangiausiai maistas vis dar kainuoja Latvijoje. Nors Lietuvoje maistas 2010-aisiais taip pat brango, šiuo metu čia maistas bendrai ir pagal atskirų produktų grupes yra pigesnis negu Latvijoje ar Estijoje.
Didėjančios maisto kainos yra vienas iš veiksnių, didinančių infliaciją Baltijos šalyse ir turinčių neigiamą įtaką namų ūkių perkamajai galiai, pastebi SEB grupės ekspertai, pristatydami „Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgą“.
Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, namų ūkius šiuo metu labiausiai neramina galimas kainų didėjimas. „Remiantis vartotojų apklausų duomenims, Lietuvos namų ūkių nerimas dėl kainų didėjimo yra didžiausias tarp visų trijų Baltijos šalių. Jautrumas maisto produktų, kaip ir visų kitų pirmo būtinumo prekių, kainoms yra didelis. Atsiradęs nerimas yra pagrįstas tuo, kad pačių populiariausių maisto prekių, pavyzdžiui, duonos, pieno produktų, kainos jau kurį laiką didėja“, – sako J. Varanauskienė.
SEB banko skaičiavimais, pagal šalių pateiktus statistinius duomenis Lietuvos gyventojai daugiau negu kaimynai išleidžia duonai ir grūdiniams produktams, mėsai ir žuviai, nors šios prekės Lietuvoje kainuoja pigiau. Latvijos gyventojai daugiausia išleidžia vaisiams ir daržovėms, kurių kainos pernai metais šalyje brango 16–20 proc., o estai – pienui, kiaušiniams, sūriui, kurių kainos padidėjo daugiau kaip 16 proc., ir saldumynams. Pasak J. Varanauskienės, didėjančios kainos verčia trijų Baltijos šalių gyventojus peržiūrėti savo įprastą stalo racioną.
Padidėjęs maisto produktų poreikis besivystančiose šalyse ir nepalankios klimato sąlygos lėmė maisto produktų trūkumą pasaulyje ir augančias maisto kainas. Vasario mėn. Jungtinių Tautų maisto kainų rodiklis didėjo 8 mėnesius iš eilės ir pasiekė aukščiausią lygį skaičiuojant nuo 1990 m. sausio mėnesio.
Estijoje maisto dalis sudaro apie ketvirtį viso vartojimo krepšelio, o maisto kainos yra 10 proc. didesnės nei prieš metus. Pasak SEB banko Estijoje ekonomisto Hardo Pajulos, Žaliavų tyrimo biuro (angl. Commodity Research Bureau) duomenys rodo, kad pasaulinių maisto kainų rodiklis šių metų kovo mėn. pakilo 47 proc. ir tai yra didžiausias kilimas per pastaruosius 36 metus. „Tokie šio rodiklio pokyčiai rodo, kad augimas gali tęstis ir toliau“, – sako H. Pajula.
„Augančios maisto kainos yra viena iš namų ūkių gerovės blogėjimo priežasčių. Pirmo būtinumo produktų ir paslaugų kainos per metus padidėjo labai akivaizdžiai. Namų ūkiai Latvijoje išleido iki 23,6 proc. jų pajamų maistui, 16,3 proc. – namų reikmėms, 13,3 proc. – transportui, iš viso šioms trims didelėms išlaidų grupėms išleista daugiau kaip pusė – 53,2 proc. visų pajamų. Šiais metais augančios maisto ir būsto kainos bus vienu iš aktualiausių klausimų, su kuriuo susidurs Latvijos namų ūkiai“, – sako SEB banko Latvijoje Socialinės ekonomikos ekspertas Edmunds Rudzitis.
