• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

SEB bankas sulaukė pranešimų apie šiuo metu sukčių siunčiamas trumpąsias SMS žinutes su nuorodomis į netikrą interneto banką. Žinutėse sukčiai informuoja žmones apie neva įtartiną veiklą paskyroje. Bankas įspėja neatidaryti pateiktų nuorodų ir nevesti savo asmens ir prisijungimo prie interneto banko duomenų. 

SEB bankas sulaukė pranešimų apie šiuo metu sukčių siunčiamas trumpąsias SMS žinutes su nuorodomis į netikrą interneto banką. Žinutėse sukčiai informuoja žmones apie neva įtartiną veiklą paskyroje. Bankas įspėja neatidaryti pateiktų nuorodų ir nevesti savo asmens ir prisijungimo prie interneto banko duomenų. 

REKLAMA

Atsiuntę suklastotą SMS žinutę sukčiai bando gauti prisijungimo prie interneto banko duomenis ir pasisavinti svetimas lėšas, rašoma banko pranešime.

„Raginame klientus būti budrius ir jokiu būdu neatidaryti SMS žinutėmis siunčiamų aktyvių nuorodų į interneto banką bei nevesti savo prisijungimo duomenų. Atidarius interneto svetainę visada svarbu patikrinti naršyklės adreso lauką ir įsitikinti, kad tai yra oficiali interneto banko svetainė“, – pranešime cituojama SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė. 

Svarbu žinoti, kad šiuolaikinėmis technologijomis besinaudojantys sukčiai gali atsiųsti SMS žinutę, nurodę bet kokį siuntėjo vardą – tai gali būti ir valstybinės institucijos, ir banko pavadinimas. Kadangi telefonai žinutes grupuoja pagal siuntėjo vardą, tokia žinutė gali sukelti pasitikėjimą, nes gavėjo gali būti matoma kaip gauta neva iš banko ir telefono sugrupuota su ankstesniu tikru susirašinėjimu su banku. 

REKLAMA
REKLAMA

Bankas primena, kad pats bankas klientams žinutėse nesiunčia aktyvių nuorodų į interneto banką, taip pat nesiunčia sutrumpintų nuorodų (//bit.ly).

REKLAMA

Taip pat primenami svarbiausi patarimai, padedantys išvengti finansinių sukčių pinklių:

  • Neatskleiskite duomenų. Jokia teisėtai veikianti institucija ar organizacija iš gyventojų neprašo vartotojų duomenų, mokėjimo kortelės ar programėlės „Smart-ID“ kodų. Bet koks prašymas tokią informaciją suteikti turėtų būti rimtas įspėjimas suklusti. 
  • Nespauskite nuorodų SMS žinutėse. Būkite itin atidūs, jeigu žinutės siuntėjai prašo atidaryti pateikiamą nuorodą. Tokiomis nuorodomis dažnai nukreipiama į netikrą interneto puslapį, skirtą duomenims surinkti. 
  • Būkite budrūs. Visada kritiškai vertinti gaunamus SMS pranešimus, kuriuose yra prašymai atidaryti nuorodą, įvesti prisijungimo prie interneto banko duomenis. 
  • Įspėkite savo artimuosius. Atkreipkite savo artimųjų, ypač vyresnių, dėmesį į suaktyvėjusį sukčiavimą. 
  • Praneškite bankui ir policijai. Jei vis dėlto asmeninė informacija buvo suteikta tretiesiems asmenims, apie tai svarbu kuo greičiau pranešti savo bankui ir kreiptis į policiją. Tai reikėtų daryti skambinant trumpuoju numeriu 112, bet jokiu būdu patiems nesikreipti iš galimų sukčių gautuose SMS žinutėse nurodytais kontaktais.

SEB praneša, kad jo interneto banko aktyvių vartotojų skaičius 2021 m. trečio ketvirčio pabaigoje buvo beveik 501 tūkstantis. Daugiau negu 419 tūkst. privačių ir verslo klientų naudojo SEB mobiliąją programėlę.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvių nuostoliai siekia milijonus

Iš Lietuvos gyventojų finansiniai sukčiai šiemet jau išviliojo 8 mln. eurų – beveik dvigubai daugiau nei per visus praėjusius metus, kai šitaip netekta 4,8 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys.

Vien trečiąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai apgavo dvigubai daugiau Lietuvos gyventojų nei per antrąjį. Dažniausiai jie tai daro suklastotais elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis, pranešė LBA.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Reikšmingai padažnėjusios sukčių atakos siejamos su tuo, kad gyventojai elektroninėje erdvėje praleidžia vis daugiau laiko. Šiuo metu būtina itin atidžiai vertinti informaciją, gaunamą nuotolinėmis ryšio priemonėmis“, – pranešime sakė LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.

Trečiąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai iš gyventojų išviliojo apie 2,9 mln. eurų – 40 proc. daugiau  nei per šių metų balandžio-birželio mėnesius. Dalį mokėjimo operacijų finansų ir kredito įstaigoms pavyko sustabdyti – gyventojams sugrąžinta apie 0,5 mln. eurų.

REKLAMA

Iš viso per trečiąjį metų ketvirtį LBA priklausantys finansų ir kredito rinkos dalyviai fiksavo 1261 sukčiavimo atvejį elektroninėje erdvėje. Per ketvirtį sukčiavimo atvejų skaičius išaugo dvigubai.

Elektroniniais laiškais ar SMS žinutėmis per trečiąjį ketvirtį iš gyventojų išviliota šešis kartus daugiau lėšų nei antrąjį ketvirtį – beveik 0,5 mln. eurų. Skambučiais telefonu išviliota dvigubai daugiau lėšų – beveik 950 tūkst. eurų.

Pasak E. Čipkutės, tobulėjant finansinių nusikaltėlių metodams, gyventojai ir įmonės turėtų daugiau dėmesio skirti informacinių technologijų raštingumui – mokėti atpažinti suklastotą elektroninį laišką, SMS žinutę, internetinę svetainę. Finansiniai nusikaltėliai taikosi ir į bendroves, tad šioms patariama daugiau dėmesio skirti saugumo sistemoms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų