Per ateinančius 10 metų darbingų žmonių Latvijoje gali sumažėti maždaug 10 proc., Lietuvoje ir Estijoje – apie 8 proc.
Taip prognozuojama trečiadienį paskelbtoje naujausioje SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“).
Pasak SEB analitikų, gyventojų skaičiaus mažėjimas (dėl mažo gimstamumo ir emigracijos) ir gyventojų senėjimas turės neigiamo poveikio pensijų sistemos stabilumui ir darbo rinkai.
Šiuo metu nedarbo lygis Baltijos šalyse lieka gana aukštas. Karta, gimusi prieš 1990 metus, kai gimstamumas buvo daug aukštesnis, įeina į darbo rinką didindama darbo jėgos pasiūlą.
Tačiau netolimoje ateityje į darbo rinką ateis jaunuoliai, gimę po 1990 m., kai gimstamumas smarkiai krito – ir jie sudarys du trečdalius ar tik pusę dirbančiųjų kartos, kurią pakeis šiai pasiekus pensinį amžių.
Tokia asimetriška amžiaus struktūra ves prie situacijos, kada darbo rinkoje dalyvaus daugiau žmonių, perkopusių 55 metų amžių. Tai iš dalies kompensuos darbingo amžiaus gyventojų sumažėjimą.
Tačiau po 2017 m. dėl minėtų pokyčių Baltijos šalių ekonomikos gali susidurti su darbo jėgos trūkumu.
