Pasak SEB banko analitikų, „Snoro“ griūtis gyventojų finansinei elgsenai didelės įtakos nepadarė, o trumpam suprastėję lūkesčiai dėl finansinės padėties vėl pagerėjo 2012 metų pradžioje. Naujausioje SEB banko parengtoje
apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“ pastebima, kad šiemet, tikėtina, gyventojai bus labiau linkę taupyti ir grąžinti skolas, o norėdami kaupti turtą rinksis konservatyvesnes, mažiau rizikingas priemones.
Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, paskutinį praėjusių metų ketvirtį, „Snoro“ bankui nutraukus veiklą, labai pasikeitė gyventojų finansinio turto statistika, tačiau tikroji gyventojų finansinė
padėtis ir elgsena kito nedaug. „Jei į skaičiavimus neįtrauktume „Snoro“ banko indėlių ir Indėlių draudimo fondo išmokų, gyventojai į finansų institucijas padėjo daugiau indėlių, negu iš jų pasiėmė, paskolų portfelis lėtai, bet mažėjo, o uždelstų įmokų finansų institucijoms ir kitoms paskolas teikiančioms įmonėms sumos augimas metų pabaigoje toliau lėtėjo“, – sako J. Varanauskienė. Nors praėjusių metų pabaiga buvo sudėtinga ir dėl to pablogėjo gyventojų lūkesčiai dėl finansinės padėties, šių metų pradžioje gyventojų nuotaikos vėl pagerėjo.
Metų pabaiga buvo kitokia negu pastaruosius porą metų: gyventojų finansinio turto, remiantis statistiniais duomenimis, sumažėjo. Didžiausią įtaką tam turėjo tai, kad po „Snoro“ banko griūties 628 mln. litų sumažėjo gyventojų indėlių. „Gyventojų, kurių indėliai viršijo draudžiamą sumą, santaupų dalis pražuvo, kiti indėlininkai ryžosi pinigus iš bankų pasinešti namo, treti iš santaupų padengė paskolas ar jų dalį. Tačiau, atmetus Snoro“ griūties įtaką, apytiksliai apskaičiuota, kad gyventojai paskutinį ketvirtį į indėlių sąskaitas padėjo maždaug 400 mln. litų daugiau, negu iš jų pasiėmė, vadinasi, dėl „Snoro“ įvykių gyventojai neprarado pasitikėjimo bankais ir
noro taupyti“,– sako J. Varanauskienė.
Indėlininkų panikos pavyko išvengti, tačiau gyventojai tapo atsargesni. Vieni, paakinti tokių įvykių labiau susirūpino savo santaupų saugumu – skirstė anksčiau viename banke laikytas santaupas į kelis bankus, pirko
Vyriausybės taupymo lakštų, mažiau sudarė ilgesnio laikotarpio indėlių sutarčių. „Analizuojant finansų institucijų duomenis, matyti, kad padaugėjo indėlių kredito unijose (jų palūkanų normos dažnai didesnės negu bankų).
Tačiau didesnes palūkanas už indėlius mokančiuose bankuose gyventojų indėlių sumažėjo, o didžiuosiuose bankuose, kurie moka mažesnes palūkanas, padaugėjo. Vadinasi, gyventojai buvo linkę nebe ieškoti vien didesnių
palūkanų, bet labiau skirstyti santaupas į kelias institucijas“, – teigia šeimos finansų ekspertė.
Nors paskutinį metų ketvirtį situacija finansų rinkose kiek pagerėjo, praėję metai nebuvo sėkmingi gyventojams, investavusiems į akcijų rinkas per investicinius fondus, pensijų fondus pagal investicinio gyvybės
draudimo sutartis. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko išmokų iš bankų platinamų investicinių fondų paskutinį metų ketvirtį buvo 41 mln. litų daugiau negu įmokų į juos, o tie, kuriems baigė galioti anksčiau sudarytos
gyvybės draudimo sutartys, dažniau jų termino nebepratęsė. Matyti, kad gyventojai linkę ilgiau pasvarstyti, kur ir kada vėl investuoti savo santaupas.
Statistiniai duomenys rodo, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį gyventojų paskolų finansų institucijose sumažėjo beveik 5 proc. (arba 1,37 mlrd. litų). Tačiau neįskaičiuojant „Snoro“ paskolų, matyti, kad gyventojų paskolų portfelis mažėjo beveik tris kartus lėčiau – tik 1,7 procento. Taigi trečią ketvirtį vos pradėjęs didėti gyventojų paskolų portfelis liovėsi didėjęs. Pagrindinės būsto paskolų portfelio nedidėjimo priežastys – sumažėjęs gyventojų noras skolintis būstui, didesnės pradinės įmokos reikalavimai. Vartojimo paskolų situacija kiek kitokia – šių paskolų portfelis bankuose nuolat mažėja. Tačiau analizuojant vartojimo paskolas teikiančių įmonių (ne bankų) statistiką, matyti, kad gyventojai iš šių įmonių skolinasi vis daugiau. „Bankų išduodamų vartojimo kreditų palūkanos šiemet yra vidutiniškai 2,5 proc. punkto mažesnės negu pernai, bet tai nenulėmė didesnio gyventojų noro skolintis iš bankų.
Tuo tarpu kitų paskolas teikiančių įmonių palūkanų normos yra gerokai didesnės negu bankų, tačiau skolinimosi iš šių įmonių tempas vis didėja. Galima daryti prielaidą, kad šių įmonių klientai apie palūkanų skirtumą nežino arba jo
nepaiso, nes neturi galimybės arba nenori skolintis iš banko“, – sako J. Varanauskienė.
Ir toliau nemažėja vėluojamų grąžinti paskolų, bet situacija taip sparčiai nebeblogėja. Remiantis asmeninės kredito istorijos sistemos „manocreditinfo.lt“ duomenimis, uždelstų įmokų per paskutinį ketvirtį padidėjo 3 proc. (arba 79 mln. litų), kai tuo tarpu ankstesnį ketvirtį jų padidėjo 10 proc., arba 216 mln. litų. Metų pabaigoje 102 tūkst gyventojų bankams buvo skolingi 2,23 mlrd. litų, o 43 tūkst. gyventojų vėlavo grąžinti 170 mln. litų kitoms paskolas teikiančioms įmonėms. Nepaisant to, kad per paskutinį ketvirtį buvo padengta uždelstų įmokų(bankams – 162 mln. litų, paskolų bendrovėms – 9 mln. litų), jų daugėjo sparčiau, todėl vis dar didėjo ir bendras uždelstų įmokų portfelis. „Gyventojų galimybė laiku mokėti paskolų įmokas pablogėja, jei padidėja paskolų palūkanos arba
sumažėja pajamų, padaugėja kitų išlaidų. Palūkanos už anksčiau paimtas paskolas šiuo metu yra mažesnės negu prieš metus ar dvejus, jų didėjimo nelaukiama. Situacija darbo rinkoje taip pat stabilizavosi – nedarbas
nebeauga ir net šiek tiek mažėja, darbo užmokestis nebemažėja, o bendras kainų lygis auga gana lėtai. Jei tokia situacija laikysis ir toliau, uždelstų skolų turėtų pradėti mažėti“, – prognozuoja banko ekspertė.
Nors metų pabaigoje įvykiai finansų pasaulyje nedžiugino, galima teigti, kad finansinė depresija gyventojų neapėmė. Statistikos departamento atliktas vartotojų nuomonių tyrimas rodo, kad vartotojų nuotaikos sausį ir
vasarį buvo geresnės negu gruodį. Didžiausia dalis respondentų (56 proc.) mano, kad per ateinančius dvylika mėnesių jų finansinė padėtis nepasikeis, vadinasi, ir nepablogės. Todėl tikėtina, kad šiemet gyventojai labiau negu
skolintis bus linkę taupyti pinigus ir grąžinti skolas, o norėdami kaupti ar saugoti turtą rinksis konservatyvesnes, mažiau pelningas, tačiau ir mažiau rizikingas priemones.
