Kainų lubos „gali kelti riziką, kad gamintojai parduos savo dujas kitur, o mes, europiečiai, turėsime mažiau dujų, o ne daugiau“, prieš ES viršūnių susitikimą pareiškė kancleris įstatymų leidėjams, pasisakydamas šia prieštaringai vertinama tema.
„Todėl ES turi glaudžiai bendradarbiauti su kitomis dujų vartotojomis, pavyzdžiui, su Japonija ir Korėja, kad nekonkuruotume vieni su kitais“, – pridūrė O. Scholzas.
Dvidešimt septynios bloko narės jau kelis mėnesius diskutuoja, kaip geriausiai išspręsti augančių namų ūkių ir įmonių šildymo sąskaitų problemą artėjant žiemos laikotarpiui.
Tokios šalys kaip Italija primygtinai ragina nedelsiant ir ryžtingai apriboti kainas, tačiau susidūrė su didžiausios Europos ekonomikos – Vokietijos – pasipriešinimu, nerimaujančios, jog blokas atsidurs nepalankioje konkurencinėje padėtyje.
Rusijos sprendimas po invazijos į Ukrainą uždaryti pagrindinį dujotiekį „Nord Stream 1“ stipriai paveikė Vokietiją, todėl šalis ėmė karštligiškai ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių.
O. Scholzo vyriausybė iš dalies kompensavo rusiškos energijos tiekimo trūkumą importuodama daugiau suskystintųjų gamtinių dujų (SGD), tačiau vis dažniau išreiškia nepasitenkinimą dėl kai kurių sąjungininkių taikomų didelių kainų.
Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) neseniai apkaltino Jungtines Valstijas taikant „astronomines kainas“ tiekiamoms SGD.
O. Scholzas taip pat užsiminė apie šį nepasitenkinimą, pareikšdamas, jog yra „įsitikinęs“, kad „tokios šalys kaip JAV, Kanada ar Norvegija, kurios solidarizuojasi su mumis Ukrainos pusėje, yra suinteresuotos užtikrinti, jog energija Europoje netaptų neįperkama“.