Verslininkai ir ūkininkai skuba dar šiemet pažaboti saulės energiją, nes kitais metais gali būti sumažintos saulės jėgainėse pagamintos elektros energijos supirkimo kainos.
Saulės jėgainių statytojams – pats karštymetis. Lietuvoje kyla dešimtys ar šimtai naujų saulės jėgainių. Tiesa, dauguma jų yra mažo galingumo – 30 kilovatų (kW). Pasitelkti saulę elektros energijos gamybai skatina gerokai didesnis nei kitų alternatyviosios energijos rūšių supirkimo tarifas, tačiau projektų įgyvendinimą stabdo gausybė biurokratinių formalumų.
Saldainis tik pirmiems statytojams?
„Mažą 30 kW jėgainę pastatome per savaitę, o popierius tvarkyti reikia pusmetį. Tokia jau lietuviška tvarka“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Edmundas Žilinskas. Daugybė verslininkų ir ūkininkų skuba dar šiemet įsirengti saulės jėgaines. Tikėtina, kad kitais metais bus nustatytas mažesnis saulės pagamintos elektros energijos tarifas. Šiemet iki 30 kW jėgainių pagaminta elektros energija superkama po 1,44 Lt už kWh, pernai tarifas buvo dar palankesnis – 1,63 Lt už kWh. Siekiant skatinti ir remti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą nustatyti fi ksuoti tarifai galioja 12 metų.
Saulės jėgainių statytojai mano, kad superkamos saulės pagamintos elektros energijos tarifai bus sumažinti. Kitų Europos šalių patirtis rodo, kad saldainis bus duotas tik pirmiems saulės jėgainių statytojams.
„Kad būtų išjudinta rinka, ir Anglijoje, ir Vokietijoje, ir kitose šalyse iš pradžių buvo nustatyti palankūs tarifai. Vėliau šių šalių valdžia masiniu reiškiniu virtusią saulės jėgainių parkų plėtrą ėmė stabdyti mažindama elektros supirkimo kainas. Tokių pačių priemonių galima tikėtis ir mūsų šalyje“, – samprotavo saulės jėgaines statančios bendrovės direktorius Rolandas Juraška.
Procedūros užtrunka net pusmetį
Saulės jėgainių statytojai sako, kad vos spėja suktis. Vieniems klien tams jau įrenginėja kolektorius, kitiems padeda įveikti biurokratines procedūras gaunant leidimus. Ne mažiau yra ir besidominčiųjų bei dar svarstančiųjų, ar suskubti šiemet pažaboti saulės energiją.
„Saulės jėgainės dabar itin populiarios. Darbo mums tikrai labai daug. Kiek bus spėta įgyvendinti projektų, paaiškės metų pabaigoje. Tačiau saulės jėgainėse pagaminta elektros energija sudarys menką dalį rinkos“, – tvirtino E.Žilinskas.
R.Juraška teigė, kad jo vadovaujama bendrovė sutartis pasirašiusi jau su 100 klientų. Dar daugiau yra besidominčiųjų saulės energetikos projektais.
„Po mėnesio kito gali būti dar didesnis antplūdis“, – augantį susidomėjimą komentavo jis. Pasak saulės modulius instaliuojančios įmonės vadovo, saulės energetikos plėtros galimybės Lietuvoje dabar bene palankiausios Europoje. Investuoti skatina gana aukšti saulės jėgainėse pagamintos elektros energijos tarifai ir kritusios saulės kolektorių kainos.
„Aišku, labai gaišina tai, kad net pusmetį tenka vaikščioti po įvairias instancijas, kol gaunami visi leidimai jėgainių statybai“, – teigė R.Juraška.
Saulės jėgainių statytojai pabrėžia, kad įgyvendindami šios rūšies energetikos projektus patiria ir kreditavimo sunkumų. Anot jo, bankai tik dabar pradeda galvoti apie paskolas šiai veiklai ir kreditavimo sąlygas, nors tam buvo galima jau anksčiau pasiruošti.
Saulės energetika domisi ūkininkai
Anykštėnas Vilius Juodelis dar neprasidėjus saulės jėgainių statymo bumui ryžosi įgyvendinti alternatyvios energijos gamybos projektą. Jis buvo pirmas Anykščių krašte, šių metų pradžioje į darbą paleidęs saulės kolektorius, kurie per metus gali pagaminti iki 99 tūkst. kWh elektros energijos. V.Juodelio pavyzdys įkvėpė ir kaimynus.
„Aplink kyla dar šešios saulės jėgainės. Vieną jų stato ir mano sūnus, iš Airijos grįžęs namo ūkininkauti. Jis ir mane paskatino imtis šio projekto“, – pasakojo vyras.
Saulės jėgainės statyboms jis siekė europinės paramos, tačiau jos negavo. Nacionalinė mokėjimo agentūra atmetė beveik visus saulės ir vėjo jėgainių statybos projektus, teiktus pagal Kaimo plėtros 2007–2013 m. programą.
„Sako, kad reikia rinktis: arba fi ksuotas tarifas, arba parama. Kitaip esą bus dvigubas rėmimas. Tačiau pagal kitas programas galima ir parama, ir palanki kaina. Kai projektą teikėme, buvo vienos sąlygos, o kai jas išpildėme, atsirado kitos“, – pasakojo į valdininkų spąstus patekęs anykštėnas. Saulės energijos gamyba susidomėjo ir kaimyninio Kupiškio rajono ūkininkai.
„Sąlygos geros, kodėl nepabandžius ir alternatyvios veiklos. Dabar konsultuojamės su jėgainių statytojais, skaičiuojame. Jei pavyktų šiemet pastatyti, galima surizikuoti. O jei nespėtume, būtų bergždžias vargas“, – svarstė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus vadovas Antanas Dobrovolskis.
Jėgainę galima įsirengti sode
Lietuvoje dabar daugiausia projektuojama ir statoma mažų 30 kW galingumo saulės jėgainių. Pasak Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidento E.Žilinsko, didesnės galios jėgainių atsisakoma dėl įvairių biurokratinių vingrybių. Didesnės nei 30 kW galios jėgainėse pagamintai elektros energijai šiais metais nustatyta mažesnė kaina – 1,33 ir 1,04 Lt už kWh.
Todėl kai kurie užsakovai įsirenginėja po kelias nedideles saulės jėgaines. Investicijų dydis priklauso nuo to, kur saulės jėgainė statoma: ant stogo ar ant žemės, taip pat nuo įrangos gamintojo. R.Juraška tvirtino, kad esant dabartiniams tarifams iš 30 kW galingumo jėgainės per metus galima gauti apie 40 tūkst. Lt grynų pajamų, o investicijos atsiperka per 4–5 metus.
Ant žemės statomai 30 kW galingumo jėgainei reikia 5 arų ploto, tad ją galima įsirengti ir sode. Užsakovai dažniau ir renkasi tokias jėgaines. Mat norint sumontuoti kolektorių ant stogo reikia atitinkamo jo pasvirimo kampo ir ploto.
Kur valstybės prioritetai?
Artūras Skardžius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas
Valstybė turėtų nustatyti prioritetus, kur panaudoti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) surinktas lėšas (jos skirtos Nacionalinėje energetikos strategijoje numatomiems šaliai svarbiems objektams fi nansuoti): remti atominę elektrinę, mokėti brangiai už dujas ar skatinti saulės, vėjo ar kitą atsinaujinančių išteklių energetiką. Dabar didžioji šių lėšų dalis tenka Lietuvos elektrinei. Pabrėžtina, kad žaliosios energijos projektai remiami tik tol, kol atsiperka investicijos. Šiandien nustatytas laikas – 12 metų. Kai atsiperka investicijos, saulės, vėjo energija tampa pigiausia. Gaila, kad kaip paskirstyti VIAP lėšas, sprendžia tik ministras Arvydas Sekmokas.
Populiariausios mažos jėgainės
Ernestas Naprys, skirstomųjų tinklų bendrovės LESTO atstovas ryšiams su visuomene
2012 m. pirmo ketvirčio pabaigoje prie skirstomųjų tinklų buvo prijungtos 37 saulės elektrinės, kurių generuojama galia siekė 1,138 megavato (MW). Per praeitus metus ir pirmą šių metų ketvirtį išankstiniai reikalavimai išduoti 788 saulės elektrinėms, o prisijungimo prie tinklų leidimai suteikti 215 saulės jėgainių. 2011 m. pabaigoje bendrovei LESTO elektrą pardavė 23 saulės elektrinės, bendra jų instaliuota galia siekia 0,8 MW. Pernai saulės jėgainėse pagaminta ir į tinklą patiekta 75 000 kWh elektros energijos. Daugiausia prijungta 30 kW galios jėgainių. Dviejų prijungtų saulės elektrinių galia siekia po 100 kW, dar vienos – 99 kW. Šiuo metu derinama sutartis dėl 2 MW saulės elektrinės prijungimo Trakų rajone. Saulės elektrinės prijungimo prie tinklų procesas yra sudėtingas ir kiekvienu atveju vis kitoks. Jėgainėms, kurių galia siekia iki 30 kW, taikoma supaprastinta jungimo tvarka.
Vida TAVORIENĖ
