Lietuvos lobistų asociacijos vadovas Šarūnas Frolenka teigia, jog suderintos narių pozicijos yra asociacijų „duona kasdieninė“.
„Man tiesiog nėra suprantama, kam tuomet reikalinga asociacija, nes asociacijos priedermė, pagrindinė funkcija yra subendrinti skirtingus interesus, rasti bendrus vardiklius ir juos pristatyti kaip sektoriaus, asociacijos, kažkokio bendro darinio poziciją“, – LRT radijui trečiadienį sakė Š. Frolenka.
„Reikia aiškiai pasakyti, kad yra temos, kuriomis negalima apskritai asociacijoms teikti pasiūlymų. Kainodara tai yra teisėkūros dalis – ji visada buvo ir bus diskutuojama“, – teigė lobistų asociacijos vadovas.
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas pareiškė, kad asociacijos negali veikti, jeigu jų įprastinė veikla yra tartis dėl kainų.
„Jeigu asociacijos įprastinė veikla yra tartis dėl kainų, tada turiu nuliūdinti – tokia asociacija veikti negali. (...) Yra daugybė kitų pozicijų, kurias galima derinti asociacijoje, bet dėl kainų konkurentai tarpusavyje tartis negali (...) Taškas. Tuo ir galėčiau užbaigti“, – LRT radijui teigė Š. Keserauskas.
„Šiuo atveju (vaistinėms derinant antkainius – BNS) buvo derinamos kainos, priimtinas antkainis, kas yra kainos dalis, buvo pateiktas ministerijai (Sveikatos apsaugos ministerijai – BNS), buvo pateiktas ir tarpusavyje suderintas to antkainio pagrindimas kaštais, ir jis buvo patvirtintas taip, kaip buvo pateikta su tam tikrais pakeitimais, kurie irgi buvo suderinti“, – sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas.
Š. Frolenka teigė, jog Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupėje taip pat dalyvavusi Konkurencijos taryba anksčiau galėjo imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią galimiems pažeidimams.
„Jeigu Konkurencijos tarybai atrodė, kad vyksta kažkas negerai, man labai keista, kodėl nebuvo prevenciškai veikiama, konsultuojama, siūloma kažko nedaryti. (...) Jeigu taryba turėjo poziciją, kad modelis, kuris yra diskutuojamas, yra ydingas, kodėl tai nebuvo sakoma tuo metu ir nebuvo imamasi kažkokių veiksmų aiškiai indikuoti, kad narių diskusija apie ministerijos prašomą modelį veda link didžiulės baudos“, – kalbėjo Š. Frolenka.
Pasak Š. Keserausko, taryba nežinojo, kas vyksta už darbo grupės ribų – tai, anot jo, paaiškėjo tik tyrimo metu.
„Konkurencijos taryba dalyvaudama tiek, kiek dalyvavo, savo poziciją išreiškė, ta pozicija buvo žinoma. Be abejo, taryba nematė tuo metu, kas vyksta už ribų – tai paaiškėjo tyrimo metu. Bet mes savo poziciją buvome išsakę ir ji buvo puikiai žinoma darbo grupės dalyviams“, – teigė tarybos pirmininkas.
35 verslo asociacijos prašo Vyriausybės, Seimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Teisingumo ministerijos išaiškinti, kada asocijuotos struktūros gali teikti bendrą narių poziciją teisėkūros procesuose ir kada – ne.
Gruodžio viduryje Konkurencijos taryba Lietuvos vaistinių asociacijai (LVA) ir aštuonioms vaistų prekybos bendrovėms, susitarusioms dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, skyrė rekordinę 72,6 mln. eurų baudą.
Konkurencijos taryba išsiaiškino, kad 2017 metais Sveikatos apsaugos ministerijai nusprendus įvertinti, ar reikia keisti vaistų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius, ji paprašė LVA pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus pasiūlymus.
Pasak tarybos, tarpininkaujant asociacijai, vaistų prekybos bendrovės suderino ministerijai pateiktus antkainius, tariamai pagrįstus jų veiklos kaštais. Vėliau konkurentės kartu parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris esą turėjo parodyti, jog tik ministerijai nustačius jų siūlomus antkainius, bendrovės galės išlikti rinkoje.
