Tiek vyrams šiais laikais tenka pasisaugoti barakudų, tiek ir moterims - Alfonsų.
Viską apdraudžia ikivedybinė sutartis. O va - jei antroji pusė ima žūtbūt jai priešgyniauti, jau yra didžiulis kaukiančios sirenos signalas, jog ji ne tik kad nemyli, o gal net ir planuoja po poros metų išsiskirti ir iškeliauti savais keliais sau pasiėmusi 50% to ką jau turi, ir ką dar tik uždirbsi. Suprantama, turtas, jau turėtas iki vestuvių, jis skyrybų atveju niekaip nedalinamas, o atitenka tam, kieno ir buvo prieš vestuves. Bet va žmonelė - barakuda dažnai prikalbina vyrą, jau po vestuvių - jo turėtą trijų kambarių butą miesto centre- parduoti, dasidėti to paties vyro santaupų, už gautą sumą - nusipirkti namą priemiestyje, o va jau kai prabėgus dar 3-5 metams ji panorės skirtis, tada jau tas namas - pavirsta "įgytu santuokoje" abiejų lėšomis, ir ji gali bandyti PUSĘ to namo prisiteisti SAU.

Tad TIK VEDYBŲ SUTARTIS, ir niekaip kitaip!!!

Teisejus piderus uzmust maza

Marijos žemėje šventi vyrai masturbuojasi, o eurosajuze fricas tvarko lietuvaite viesnamyje.

Skaudu kai skyrybų metu- tyliai vyras perrašo stambagabaritinį turtą- tėvams, o jinai netūri tėvų ir netūri įrodančių dokumentų, nes tai buvo daroma tyliai, kad gauti daugiau nei esi vertas ,ar uždirbęs. Tėvai, giminaičiai neturi dalyvauti dviejų žmonių turto dalybose. Rašau todėl kad tai išgyvenau ,pajaučiau; kai netgi teismo salėje prašiau- įrodykite kaip pensijinio amžiaus žmonės iš eilės vienas ir kitas įsigijo tokius brangius automobilius ,kai netūri vairuotojų pažymėjimų ir pensijos nėra aukštos(nes yra beraščiai, tik sūnus jais jų naivumu pasinaudoja dėl asmeninės naudos).Teismai ar turto dalybos nėra vykdomos; pagal teisingumo, sąžiningumo principus ,kai advokatas labai suinteresuotas laimėti bylą už tam tikrą atlygį, o ne pagal įstatymus ,ar pateiktus įrodymus ,dokumentus.