Valstybės institucijos sako esančios pasiruošusios įgyvendinti politinius Europos Sąjungos (ES) ar Lietuvos sprendimus dėl naujų sankcijų Baltarusijai, atsakant į jos elgesį priverstinai Minske nutupdant iš Atėnų į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako, kad LB prognozėmis, jei ES pritaikytų naujas sankcijas Baltarusijai, Lietuvos netekimai per artimiausius trejus metus sudarytų tik 0,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėliau būtų dar mažesni.
„Kitąmet – pusę procento, o per kitus dvejus metus – 0,3 proc. ir 0,2 proc. (...) Atrodo kaip įveikiamas uždavinys gyvenant pasienyje su neprognozuojamu ir dideliu kaimynu“, – BNS teigė V. Mitalas.
Jis pabrėžė, kad makroekonomine prasme galimi praradimai atrodo pakankamai normaliai, tačiau atskiruose sektoriuose poveikis būtų skirtingas.
„Jūrų uosto ir geležinkelių – infrastruktūros išlaikyme (...) šiems sektoriams būtų didesnė įtaka, daugiau jie patirtų, jeigu griežtos sankcijos būtų įvestos“, – po komiteto posėdžio BNS kalbėjo V. Mitalas.
„Iš to posėdžio pasimatė, kad įmonės jau ruošiasi (sankcijoms – BNS) savarankiškai. Bent jau toks patikinimas buvo iš „Lietuvos geležinkelių“, – pridūrė jis.
Parlamentaro teigimu, sankcijos Baltarusijai yra ES reikalas, Lietuva pati jų įvesti negali.
Kaip teigiama komiteto pirmininko Mykolo Majausko išplatintame pranešime, Lietuvos prekių eksportas į Baltarusiją 2019 metais buvo apie 1,1 mlrd. eurų, o 86 proc. jo sudarė reeksportas.
„Viena vertus, tai rodo Lietuvos kaip tranzitinės valstybės svarbą Baltarusijos prekybai su Vakarais. Tačiau Lietuvos ekonomikai reeksportuojamos prekės daug vertės nekuria. Dėl šios priežasties sumažėjęs Lietuvos eksportas į Baltarusiją neturėtų reikšmingo tiesioginio poveikio Lietuvos BVP“, – nurodė M. Majauskas.
Anot jo, didžiąją dvišalės prekybos dalį sudaro transporto paslaugos, todėl ekonominis atšalimas galėtų labiausiai paveikti būtent šiuos sektorius.
Vieni didžiausių eksportuotojų transporto sektoriuje yra „Lietuvos geležinkeliai“ bei Klaipėdos jūrų uostas, kurių paslaugomis Baltarusija naudojasi prekių gabenimui.
„Abi valstybinės institucijos, mano žiniomis, galimiems pokyčiams yra pasiruošusios“, – tvirtina parlamentaras.
Pagal sukauptas Lietuvos tiesiogines užsienio investicijas, 2019 metais Baltarusija užėmė septintą vietą – investuota vos 3,4 proc. visų Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų.
Didžiausios investicijos yra susijusios su prekyba bei transporto priemonių remontu.
Atstovybes Baltarusijoje turi „Kauno grūdai“, „Audimas“, „Vakarų medienos grupė“, tačiau, M. Majausko, duomenimis, bendra apyvarta sudaro tik apie 5 proc. visų užsienyje veikiančių Lietuvos įmonių apyvartos, apie 200 mln. eurų per metus.
Užpernai Lietuvoje užsienio kapitalo įmonės buvo investavusios 18,2 mlrd. eurų, iš kurių mažiau nei 1 proc. – iš Baltarusijos. Kaimyninė šalis daugiausiai investavusi į apdirbamąją gamybą ir nekilnojamąjį turtą bei prekybą. 2019 metais Baltarusija buvo 18 vietoje pagal Lietuvoje sukauptas tiesiogines investicijas.
