ES atsisakant Rusijos gamtinių išteklių, Viduržemio jūros regionas tampa viena svarbiausių bloko energetinio saugumo zonų. Pietinėje Viduržemio jūros dalyje – daug naftos ir dujų atsargų. Apie 10 proc. ES importo sudaro importas iš Alžyro.
Praėjusį mėnesį Italijos naftos ir dujų bendrovė ENI, naudodamasi savo ryšiais, pasirašė susitarimus dėl suskystintų gamtinių dujų importo iš Egipto ir papildomų 9 mlrd. kubinių metrų per metus dujų vamzdynais iš Alžyro. Šiose dviejose Šiaurės Afrikos šalyse sutelktos didžiausios dujų atsargos regione, jos lenkia net Libiją.
ES, puikiai suprasdama, kad negali priklausyti tik nuo kelių tiekėjų, suvokia, kad šios dvi šalys taps jos energetinio saugumo pagrindu, bet ne garantu.
Viską lemia laikas
Angliavandenilių telkiniams ir infrastruktūrai sukurti reikia daugiau nei metų, tačiau kritinį tašką Europa turėtų pasiekti jau kitą šildymo sezoną.
„Šiuo metu regionas nepajėgus visiškai pakeisti iš Rusijos importuojamus kiekius, bent jau kalbant apie naftą ir dujas, tačiau gali įnešti svarų indėlį, jei gamintojai visapusiškai išnaudos esamą infrastruktūrą, pavyzdžiui, suskystintų gamtinių dujų terminalus Alžyre ir Egipte, dujotiekius Alžyre ir Libijoje“, – DW sakė Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) programos specialistas Nadimas Abillama.
Regioniniai ypatumai
„Tikėtina, kad Europos energetiniai poreikiai gali suteikti Alžyrui tam tikrų svertų, leidžiančių supriešinti Europos šalis, remiantis jų politiniais ir ekonominiais nuolaidžiavimais bei pozicijomis Vakarų Sacharos klausimu, kuris pastaruoju metu vėl tapo aktualiu“, – DW sakė Briuselio „Governance“ mokyklos tyrėjas Marco Giuli.
Senų ryšių, kurie Italijos atveju užmegzti dar prieš Alžyro nepriklausomybę, atnaujinimas ir stiprinimas gali kelti įtampą. 1983 m. Alžyrą ir Italiją sujungė pirmasis pasaulyje giluminis dujotiekis „Transmed“. Atmetus buvusio premjero Silvio Berlusconio erą, abiejų šalių santykiai buvo tvirti.
Vis dėlto neseniai Alžyro priimtas sprendimas pasirašyti sutartį su Italija suerzino kai kuriuos Ispanijos piliečius.
Ekspertai mano, kad tokio sprendimo priežastis – Ispanijos politikos Vakarų Sacharoje persvarstymas. Lapkričio mėn. dėl įtampos su Maroku Alžyras uždarė vieną iš dviejų dujotiekių, kuriais į Pirėnų pusiasalį tiekiamos dujos. Kiti įžvelgė nemažai oportunizmo iš Italijos pusės.
Nepaisant skirtingų interpretacijų, vienas aspektas yra neginčijamas: eksportuojančios šalys gali rinktis partnerius ir siūlyti papildomus dujų kiekius kaip platesnio bendradarbiavimo, kuris taip pat apims politinius ir technologinius aspektus, dalį.
„Ispanijos bendrovės negali pasiūlyti tokio paties lygio techninių žinių eksploatacijos, SGD gamyklų statybos ir povandeninių vamzdynų tiesimo srityse, kaip jų kolegos iš Italijos“, – DW sakė Barselonos tarptautinių reikalų centro vyresnysis tyrėjas Francis Ghilesas.
Buvęs „Financial Times“ korespondentas Šiaurės Afrikoje F. Ghilesas aiškina, kad Prancūzija, Japonija ir JAV taip pat atliko ir toliau atliks svarbų vaidmenį šalies naftos ir dujų pramonėje. Vokietija – dar viena potenciali pagrindinė šios situacijos veikėja.
„Vokietija Alžyre garsėja kaip patikima šalis, nes dar praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje pastatė traktorių ir variklių gamyklas. Energetikos srityje judant tektoninėms plokštėms, Vokietijai ir Alžyrui tai gali būti tinkamas laikas atnaujinti pokalbį apie dujas ir atsinaujinančiąją energiją“, – pažymėjo F. Ghilesas.
Vykdomi pokyčiai
Tačiau Alžyras nėra vienintelė šalis, kuriai skiriamas dėmesys. Rytiniame Viduržemio jūros regione vyksta dideli pokyčiai: pastaraisiais mėnesiais JAV remiama Turkija vėl įsitraukė į regioninę energetikos sistemą, o pastarąjį dešimtmetį prie Izraelio, Kipro ir Egipto krantų atrasta naujų svarbių telkinių.
„Egiptas vėl tapo gamtinių dujų eksportuotoju“, – sakė TEA atstovas Abillama, aiškindamas, kad Rytų Viduržemio jūros regiono eksportuotojams teks pasikliauti suskystintųjų gamtinių dujų terminalais, kitaip nei Vakarų Viduržemio jūros regiono eksportuotojams, kurie gali naudotis esamais dujotiekiais.
Viduržemio jūros regiono susiskaidymas tebėra regioninio energetikos sektoriaus problema. Vis dėlto galima daryti išvadą, kad kultūrinis artumas, ilgalaikiai ryšiai ir abipusis supratimas yra vertingas diplomatinis turtas, kuris padės padidinti Viduržemio jūros regiono indėlį į ES energetinį saugumą.
Alžyro iškastinio ir atsinaujinančiojo kuro potencialas
Alžyras yra tarp 11 šalių, turinčių daugiausia iki šiol atrastų dujų atsargų. JAV energetikos informacijos administracijos duomenimis, Alžyras yra trečioje vietoje po Kinijos ir Argentinos pagal išgaunamus skalūnų dujų išteklius.
JAV bendrovės mato bendradarbiavimo galimybių skalūnų dujų srityje, o Vokietija – atsinaujinančiųjų išteklių projektuose. Pagal Vokietijos ir Alžyro energetikos partnerystę, Vokietijos plėtros agentūrai GIZ pavesta ištirti šalies vandenilio potencialą.
„2021 m. GIZ pristatė tyrimą apie „Power to X“ technologijų Alžyre potencialą iki 2050 m. Remiantis tyrimu, šalis gali pasigaminti daug elektros energijos iš saulės energijos, kuri reikalinga žaliojo vandenilio gamybai“,– DW sakė atstovas spaudai.
„Power to X“ – tai bendras terminas, reiškiantis įvairius energijos konversijos ir saugojimo būdus, kai naudojamas elektros energijos perteklius iš atsinaujinančiosios energijos, paprastai saulės ir vėjo.
GIZ aiškina, kad Alžyras taip pat gali pasinaudoti savo patirtimi naftos ir dujų srityje bei turimais dujotiekiais, kuriais, atlikus tam tikrus techninius pakeitimus, būtų galima transportuoti vandenilį.
ES investicijos į žaliuosius projektus regione taip pat galėtų padidinti elektrifikaciją šalies viduje, o tai reikštų mažesnį dujų suvartojimą regione ir didesnį pelną iš eksporto.
Tarptautinė energetikos agentūra pažymi, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai reikia didelių privačiojo sektoriaus investicijų, o tai savo ruožtu sukeltų spaudimą Alžyrui užtikrinti patrauklią investicinę aplinką. Tam tikri reguliavimo pakeitimai jau atlikti, įskaitant reformas, kuriomis skatinamas Alžyre įsikūrusių bendrovių kapitalo įsigijimas iš užsienio.
