„Seimo rudens sesijai teiksime įstatymo pakeitimą, matyt diskutuosime su savivaldybėmis, kad būtų aiški imperatyvi nuostata dėl dokumentų pateikimo įsigyjant kietąjį kurą“, – trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete pranešė ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina.
Pasak jos, dabar įstatymai nenumato, kad prašant kompensacijos, būtų pateikti kuro šildymuisi įsigijimo dokumentai. Tačiau, anot tarnautojos, savivalda gali tai daryti.
„Savivaldybės, jeigu mato piktnaudžiavimą, gali paprašyti dokumentų“, – teigė ministerijos atstovė.
Tuo metu „valstietis“ Gintaras Kindurys komitete tvirtino, kad kompensuojant išlaidas už kietąjį kurą šildymuisi buvo išmokamos ir didesnės negu priklausė kompensacijos.
„Buvo kompensuojama net didesnėmis kainomis negu žmonės įsigijo tą kurą, nes savivaldybių tarybos tvirtino vidutinę kainą, o kuras buvo įsigyjamas skirtingu metu“, – teigė jis.
Kietojo kuro kainas, į kurias atsižvelgiama skaičiuojant kompensacijas, nustato pačios savivaldybės, išnagrinėjusios vietos rinkos kainas.
Dabar gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pavyzdžiui, medienos pjuvenų briketus ar jų granules, gabalines durpes ar jų briketus, akmens anglį ar suskystintas dujas iš balionų, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas.
Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.
