Iki naujojo šildymo sezono pradžios dar liko apie pora mėnesių, tačiau senjorė Laima – jau sostinės savivaldybėje, kompensacijų už šildymą priėmimo skyriuje. Prisimindama čia pernai buvusias eiles, moteris nusprendė nelaukti rudens ir nedelsdama atvyko čia šiandien.
„Vyras mirė, aš pensijoje, reikia pagalbos. Pensija kaip visų, nedidelė, jei nekompensuos, liūdnoka būtų“, – pasakoja Laima.
Prie šildymo kompensacijų kabineto eilėje rikiuojasi ir daugiau vilniečių, nusprendę paskubėti, kad rudenį netektų valandų valandas sėdėti eilėje vien pateikti prašymą, o kompensacijų sulaukti su trijų mėnesių vėlavimu, o gal net jau ir pasibaigus šildymo sezonui.
Nors šildymo kompensacijų prašytojų antplūdis dar neprasidėjo, valdininkai skundžiasi, kad praėjusį šildymo sezoną strigusi ir prašymų nagrinėjimą stabdžiusi Socialinių paslaugų informacinė sistema vėl lūžinėja.
„Taip, pasitaiko strigimų, bet kada jie paskutinį kartą buvo, kiek truko, reikia pasitikrinti“, – teigia socialinių išmokų skyriaus patarėja Viktorija Filipovaitė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pripažįsta esanti bejėgė sutvarkyti informacinės sistemos darbą ir artėjantį šildymo sezoną.
„Dabar paskelbtas konkursas viešojo pirkimo pilnam modernizavimui, tai neįvyksta per trumpą laiką, nenorime sukurti antros blogos sistemos, šita turės būti tobulinama“, – sako M. Navickienė.
Prašo palaukti ir dėl kompensacijų kreiptis rudenį
Ministrė prašo gyventojų dar neiti prašyti kompensacijų už šilumą, palaukti bent mėnesį iki rugsėjo pradžios, nes atėjusiems dabar, teks ateiti ir dar kartą, kad gautų kompensacijas naujais metais.
„Kviečiame mėnesiui likus iki šildymo sezono pradžios, paprastai rugsėjo 1 d., kad žmonės kreiptųsi. Jei rugsėjo 1-ąją kreipsis, suspės, daug algoritmų pasikeitusių, daug žmonių kartosis, informacija bus savivaldybėje ir sistemoje“, – teigia M. Navickienė.
Artėjančiam šildymo sezonui jau ruošiasi ir šilumininkai, prognozuojantys, kad šildymo kainos iki pernykščių aukštumų neturėtų pakilti, tačiau esą ir nebenukris iki lygio, buvusio prieš energetinį karą su Rusija.
Šiuo metu centralizuota šiluma Lietuvoje vidutiniškai kainuoja apie 6 centus už kilovatvalandę, tačiau šilumininkai neatmeta, kad žiemą paspaudus šalčiui, kaina gali ir padidėti.
„Kaina turėtų būti apie 6 ct/kWh, gerokai mažesnė nei praeitą šildymo sezoną, bet ne tokia maža kaip prieš 3 metus, kai buvo 4–5 centai“, – sako šilumos tiekimo įmonių asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Kad palengvintų šilumos išlaidų naštą, Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo šildymo sezono metu nuo spalio 1 iki balandžio 30 dienos centralizuotam šildymui netaikys pridėtinės vertės mokesčio. Tačiau kompensacijų dalybas ketina griežtinti ir planuoja atnaujinti nuo pandemijos pradžios sustabdytą turto vertinimą.
„Yra atvejų, kai savivaldybėse žmonės mato, kad yra kelios ar net dešimtys turto vienetų, jis dažnai nuomojamas, pajamų žmogui gali užtekti susimokėti už šildymą, tokiam žmogui kompensacijos neskirti“, – teigia M. Navickienė.
Ministrė viliasi, kad turto vertinimas prašymų svarstymo laiko neprailgins, mat parengė naują internetinį įrankį, kuris iš valstybinių registrų surinks duomenis apie kompensacijų prašytojo turimą turtą. Jei valdantieji nuspręs vertinti kompensacijų už šilumą prašytojų turtą, šilumininkai prognozuoja, kad kompensacijas gaus apie trečdaliu mažiau gyventojų negu praėjusį šildymo sezoną, kai tokių buvo 400 tūkstančių.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
