‎"...viena iš galimybių gelbėti pasaulinę finansų sistemą yra skolų nurašymas." Tokia idėja tik iš pirmo žvilgsnio atrodo eretiška. Galimybė gelbėti Europos finansų (o gal ir pasaulinę sistemą) tokiu būdu remiasi nuostata, kad finansų sistemos dalyviai (bankai, finansinės korporacijos, fondai...) taip pat turi prisiimti atsakomybę už finansinės krizės padarinius, juolab, kad visuotinai pripažįstama, kad jų godumas ir veiklos neskaidrumas ir buvo pagrindine finansų krizės priežastimi. Nereti atvejai, kai bankai/finansų sistema buvo „gelbėjama“ mokesčių mokėtojų pinigais, kuriems tuo pat metu buvo pasiūlyta pereiti prie taupymo rėžimo. Ekonominės krizės iki šiol neleidžia atsitiesti nei namų ūkiams, nei įmonėms, nei viešajam sektoriui, ant kurio pečių krito ir skurstančių tautiečių socialinių problemų sprendimas. Suprantama, kad apkarpyti savo viršpelnius finansiniai tarpininkai nenori ir randa tam argumentų. Tiesa ta, kad finansų sistema per pastaruosius šimtą metų tapo labai sudėtinga; sudėtingi tapo ir jų siūlomi produktai, o veikla dažnai remiasi ne tiek ekonomine logika, kiek finansinio pokerio taisyklėmis; yra uždara ir neskaidri, sunkiai sukontroliuojama ir nepasiduoda prognozei. Tokia veikla generuoja lengvus ir greitus pinigus, nors ir remiasi milžiniška rizika. Į tuos žaidimus sistemingai bandoma įtraukti kuo daugiau lengvatikių, todėl finansinių korporacijų (ir bankų) veikla neretai primena ne solidžias kompanijas, o MMM korporacijas. Tokia finansinių tarpininkų veikla „pučia“ burbulus (pvz., nekilnojamojo turto burbulą) ir stimuliuoja ekonomikos perkaitinimo procesus... Kontroversiškai vertinama skolų nurašymo idėja praktiškai buvo įgyvendinta Graikijoje, o pats procesas pristabdytas A.Merkel iniciatyva, kadangi ši pajuto didžiulį bankininkų spaudimą... (apie tai galima paskaityti spaudoje). Tačiau precedentas jau yra; vyksta diskusijos apie tai, kad skolų nurašymas gali būti „Maršalo planu“, gydant Europos finansų sistemą...

Autoriaus mintis patvirtina daugelis analitikų. Štai ką sako vieno mokslinių tyrimų centro profesorius: -
“Kai "piramidė", vadinama "globali ekonomika" apėmė beveik visą pasaulį - ji atėjo natūralios pabaigos - pasaulinės krizės.Visas pasaulis, juk negali gyventi skolon”. Kas stato piramides bus palaidotas po jomis, tarsi faraonai. Piramidės stumia žmones vartoti daugiau ir daugiau. Kaip rezultatas, mes išsivystėme iš žmogaus "protingo"į žmogų - "suvartoją". Bet gamtiniai ištekliai yra riboti. Todėl mes turime pereiti prie riboto vartojimo. Tai turi suprasti ir visa visuomenė. Tik subalansuotas santykis su gamta ir geri tarpusavio santykiai gali išgelbėti žmoniją. Šia kryptimi, turi dirbti žiniasklaida.