Jo pranešime teigiama, kad išorinės sąlygos Rusijos ekonomikai tebėra sudėtingos ir reikšmingai riboja ekonominę veiklą, tačiau infliacija lėtėja sparčiau, o ekonominio aktyvumo nuosmukis yra mažesnio masto nei tikėtasi balandžio mėnesį.
Vasario 24-ąją Maskvos pradėta karinė invazija į Ukrainą paskatino Vakarus Rusijai skelbti virtinę griežtų sankcijų, dėl kurių smarkiai krito rublio kursas bei dar labiau įsibėgėjo jau ir taip didelė infliacija. Reaguodama į tai Rusijos centrinė finansų institucija bazines palūkanas daugiau nei padvigubino – kilstelėjo iki 20 procentų.
Tačiau per daugiau nei mėnesį nacionalinei valiutai įspūdingai atsitiesus, balandžio pradžioje bazinės palūkanos buvo apkarpytos iki 17 proc., to paties mėnesio pabaigoje – iki 14 proc., o gegužės pabaigoje – iki 11 procentų.
Kita vertus, stiprus rublis nepageidaujamas Rusijos vyriausybei, kuri baiminasi, kad dėl to gali nukentėti biudžeto pajamos ir eksportas. Paprastai mažesnės palūkanų normos yra nepatrauklios užsienio investicijoms ir mažina šalies valiutos vertę.
Rusijos bankas penktadienį apkarpė infliacijos 2022-aisiais savo prognozę nuo 18-23 proc. iki 14-17 proc., tačiau 2023 metais – nepakeitė – 5-7 procentų. Reguliuotojas ir toliau pranašauja, jog prie tikslinės 4 proc. ribos infliacija šalyje sugrįš 2024-aisiais.
Ekonomikos kritimo šiais metais prognozė išliko balandžio mėnesio lygyje – 8-10 proc., tačiau, anot banko pranešimo, „nuosmukis gali būti mažesnis“.
