Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, vienas iš penkių žmonių Rusijoje miršta nuo su alkoholiu susijusių priežasčių, o alkoholio vartojimas dvigubai viršija priimtina laikomą normą. Šaliai, kurioje gyventojų mirtingumas beveik dvigubai didesnis nei pasaulio vidurkis, gėrimas yra viena iš pagrindinių ydų, keliančių ne tik socialines, bet ir ekonomines bei demografines problemas.
Kita vertus, pajamos iš alkoholio pardavimo sudaro palyginti nemažą dalį šalies biudžeto, tad Rusijos vyriausybei kova su gėrimu – nemažas galvosūkis. Kol kas Dūma nusprendė pradėti nuo reklamos.
Nuo šiol alkoholinių gėrimų nebegalima reklamuoti per televiziją ir lauko stenduose, o nuo sausio planuojama uždrausti ir reklamą spaudoje bei internete. Tačiau įstatymo šalininkai mano, jog vien tokio draudimo jokiu būdu nepakaks.
„Jei naujoji karta aluje ir degtinėje nebematys sėkmės įvaizdžio, jei stipriojo alkoholio kainos bus pakeltos, tik tuomet nebebūsime labiausiai geriančia tauta pasaulyje“, – sako Tarptautinės vartotojų visuomenių konfederacijos vadovas Dmitrijus Janinas.
Šalyje, kur degtinės butelis kainuoja mažiau nei 10 litų, akcizo mokestis alkoholiui bei minimali degtinės kaina jau buvo padidinti. Tačiau kovotojai su gėrimu teigia, jog sekant sėkmingu Skandinavijos šalių pavyzdžiu, kainas reikia kelti ir toliau, kadangi reklamos draudimas ne itin veikia alkoholio pardavimus.
„Dažniausiai didžiuliai pinigai skiriami reklamai spaudoje. Dabar šie srautai tiesiog bus nukreipti į rinkodarą parduotuvėse bei elektroninę erdvę, tad mes vis dar turime daug priemonių“, – sako Maskvos reklamos agentūros kūrybos direktorius Mike'as Gibsonas.
Dėl naujos antialkoholinės politikos veiksmingumo abejojo ir kai kurie Maskvos gyventojai.
„Ne, mažiau negers, priešingai, gers daugiau, ims varyti naminę ir panašiai“, – mano maskvietis Viačeslavas.
2012-ųjų pradžioje Rusijos finansų ministerija penktadaliu jau padidino mokesčius alui, o per artimiausius porą metų planuojama juos kelti dar 50 procentų.
Karolis Kaupinis
