„Dabar yra vėl vieša konsultacija iki rugpjūčio 21 dienos, tai mes vėl teiksime tas pačias pastabas. (...) Bet pagal tai, kad koncepcija ir teisės akto projektas faktiškai nesiskiria, tai tu gali suprasti, kad jau yra viskas nuspręsta“, – trečiadienį BNS sakė A. Romanovskis.
„Buvo koncepcijos metu paskelbta, kad visi galės pateikti įvertinimą savo, bet iš tikrųjų čia buvo labiau viešosios konsultacijos imitavimas, buvo akivaizdu, kad tas pats projektas, kuris čia dabar pateiktas ir, nors buvo žadama, kad bus kalbama, jis visiškai nepakeistas“, – pridūrė jis.
Anot jo, nepritarimą ministerijos siūlymui konsultacijų metu buvo išreiškę verslo atstovai, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, taip pat Vartotojų aljansas.
„Mano žiniomis viešojoje konsultacijoje dalyvavę (...) niekas nepalaikė, visi kritiškai vertino šitą dalyką, bet visiškai nebuvo į tai atsižvelgta“, – piktinosi jis.
A. Romanovskio vertinimu, toks vadinamasis saugumo įnašas reikš „atsakingosios visuomenės dalies“ apmokestinimą, o tai – nesąžininga.
„Jis (saugumo įnašas – BNS) apmokestina tuos, kurie yra atsakingi, saugo turtą ir net šitame dabartinės audros kontekste gaunasi, kad tie, kurie saugojo savo turtą, ateis prašyti pinigų iš valstybės arba savivaldybės, kad kompensuotų žalas, jie turės prisidėti prie saugumo įnašo su šituo mokesčiu, o tuo tarpu visi kiti (kurie nėra apsidraudę – BNS), jie tame nedalyvaus“, – teigė draudikų asociacijos vadovas.
Jis taip pat pridūrė, kad toks sprendimas gali atbaidyti žmones nuo draudimosi.
„Lietuvoje draustumas, kiek žmonės saugo savo turtą ir taip yra vienas žemiausių Europoje, tai akivaizdžiai, viena vertus tai įtakos kainas, kita vertus, tai įtakos, kad dalis klientų sakys „ne, gal mes nesidrausime“, – sakė A. Romanovskis.
Finansų ministerija trečiadienį pateikė derinti Saugumo įnašo įstatymo projektą, numatantį dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc. vadinamuoju saugumo įnašu, kuris būtų mokamas nuo 2025 metų liepos. Surinktos lėšos patektų į Valstybės gynybos fondą ir atitektų gynybos reikalams. Gavus išvadas, projektą svarstys Vyriausybė, o jai pritarus dėl siūlymų galutinai spręstų Seimas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį teigę besitikinti, kad dalies draudimo sutarčių apmokestinimą numatantis įstatymas Vyriausybėje bus apsvarstytas ir Seimui pateiktas rudenį. Jos teigimu, ministerija šiuo metu tęsia konsultacijas su rinkos dalyviais.
„Natūralu, kad tikėtis 100 proc. pritarimo iš tų sektorių, kurie tiesiogiai dirba su draudimu, yra sudėtinga. Natūralu, kad šios nuomonės šiek tiek išsiskiria“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė G. Skaistė.
Ministrė neatmetė, kad įstatymas po diskusijų su koalicijos partneriais bei opozicija gali keistis.
„Jeigu tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos atstovai, tiek visi suinteresuoti asmenys, mato kaip galima patobulinti projektą taip, kad jis taptų tokiu, už kurį jie labiau linkę balsuoti, esame atviri diskusijoms. Tačiau nesinorėtų mažinti ambicijos, kad krašto apsaugos finansavimas sudarytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip buvo suplanuota“, – teigė G. Skaistė.
Su draudikų atstovais gegužės pabaigoje susitikusi ekonomikos ir inovacijų ministrė, valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė tuomet, kad apmokestinus dalį draudimo sutarčių būtų dar labiau padidinti verslo kaštai, o tai būtų neteisinga. Ministrė tuomet kalbėjo, kad gynybos finansavimui yra „ir kitų resursų“, pavyzdžiui, savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies perskirstymas.
Gegužę Finansų ministerija skaičiavo, kad Saugumo įnašas sugeneruotų papildomai 50 mln. eurų 2025 metais bei po 100 mln. eurų 2026–2027 metais.
Gynybos finansavimas didinamas siekiant Lietuvos kariuomenėje greičiau išvystyti diviziją, iki 2027 metų priimti Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.
