Perpardavėjų aukso amžius jau senokai pasibaigė, tačiau nekilnojamasis turtas gali būti „įdarbintas“ bei nešti pajamas ir toliau.
„Šiltnamio efektas, kai nekilnojamojo turto kainos per metus augo 30-50 procentų, baigiasi. Žvelgiant įvertybinių popierių ir nekilnojamojo turto rinkas, akivaizdu, kad dabartinis periodas tiek stambiems, tiek smulkiems investuotojams užduoda galvosūkių ir verčia aiškiai apibrėžti savo investavimo strategiją. Šiandien nėra palankiausias laikas trumpalaikėms investicijoms į būstus ar žemę, tikintis greitų pinigų - šis traukinys jau nuvažiavo“, - atkreipia dėmesį investicinės bankininkystės bendrovės „Hortus Investment“ investicinių projektų vadovas Vytis Radvila.
Analitikai pabrėžia, kad investuoti į žemės sklypus bei būstus palanku tik ilgesniam laikotarpiui.
„Šiandien nėra palankiausias laikas trumpalaikėms investicijoms į būstus ar žemę, tikintis greitų pinigų - šis traukinys jau nuvažiavo“, - sako investicinės bankininkystės bendrovės „Hortus Investment“ investicinių projektų vadovas Vytis Radvila
Užstatas už kitą
Anot V. Radvilos, šiuo metu egzistuoja keli investuotojų tipai. Vieni jau yra investavę į nekilnojamąjį turtą ilgesniam laikotarpiui. Kiti sėkmingai uždirbo iš nekilnojamojo turto sektoriaus augimo ir ieško naujų investavimo galimybių.
„Sukaupę kapitalą, verslininkai investuoja jį įsigydami įmones. Egzistuoja ir tokios situacijos, kada įmonės ar asmenys turi nusipirkę nekilnojamojo turto ir ketina palaukti kelerius metus, kada kainos vėl atgaus buvusias vertes. Tuo atveju galima šį turtą išnaudoti efektyviau“, - pataria V. Radvila.
Toks nekilnojamojo turto išnaudojimas galėtų būti vadinamieji trečiųjų šalių užstatai.
„Tai reiškia, kad asmuo, turintis tam tikrą nekilnojamąjį turtą, užstato jį bankui už kito asmens paskolą įmonės įsigijimui ar plėtrai finansuoti. O už tai turto savininkui yra mokamos sutartos palūkanos. Taip turtas yra efektyviai išnaudojamas, o per tą laiką, per kurį jis galėjo tiesiog laukti geresnių laikų, buvo gautos pajamos. Tokiu atveju grąža iš paties turto yra didesnė“, - aiškino V. Radvila.
AB SEB banko ryšių su žiniasklaida vadovo Arvydo Žilinsko teigimu, jei žmogaus pajamos yra pakankamos norimam kreditui gauti, tai už kreditą įkeičiamas nekilnojamasis turtas iš tiesų nebūtinai turi būti jo paties nuosavybė.
„Tačiau bankas visada įvertina, kad už kreditą nebūtų įkeičiamas vienintelis tokį užstatą suteikiančio asmens šeimos turtas“, - pabrėžė jis.
Atidirba vertę
Trečiųjų šalių užstatai - ne vienintelis būdas „įdarbinti“ savo nekilnojamąjį turtą. Banko „DnB Nord“ Kapitalo rinkų skyriaus vadovo Mindaugas Tutlio teigimu, paprasčiausias būdas „įdarbinti“ savo nekilnojamąjį turtą - jį išnuomoti. Vis dėlto tie, kurie nekilnojamojo turto dar neturi, bet norėtų įsigyti ir verstis nuomos verslu, turėtų gerai apskaičiuoti, ar verta į tai investuoti.
Anot M. Tutlio, jeigu grąža iš nuomos siekia tik kokius 3 proc., jau verčiau padėti savo pinigus į banką ir gauti 5 proc. metinių palūkanų už indėlį. Investuojant į su akcijomis susietas obligacijas galima uždirbti iki 9 proc. palūkanų, o į akcijų fondus - ir iki 15 proc.
Kitas klausimas, jeigu nekilnojamasis turtas jau yra įsigytas arba, pavyzdžiui, paveldėtas. „Vienas iš variantų - jį įkeisti ir gautus pinigus investuoti“, - sakė M. Tutlys.
Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto tipą - ar tai yra namas, sklypas, ar butas - bankas suteiktų paskolą iki 3 kartų didesnę nei turto vertė. Gauti pinigai investuojami į su akcijomis susietas obligacijas.
„Perkant su akcijomis susietas obligacijas garantuojama, kad žmogus nepraras investuotų lėšų. Rizika yra tik palūkanos“, - aiškino M. Tutlys.
Kiek galima uždirbti? Pavyzdžiui, paėmus triskart didesnę nei turto vertė paskolą ir investavus į su akcijomis susietas obligacijas, kur metinė grąža yra 8-9 proc., per trejus metus galima uždirbti tokią sumą, kokia yra turto vertė.
„Įkeičiamą turtą galima ir išnuomoti. Gaunama grąža gali padengti palūkanas ir rizika tuomet bus lygi nuliui“, - pabrėžė M. Tutlys.
Anot jo, tokia nekilnojamojo turto „įdarbinimo“ galimybe mielai naudojasi paveldėtojai - norint parduoti paveldėtą sklypą ar butą nepraėjus trejiems metams jiems tektų sumokėti 15 proc. pajamų mokesčio. Jeigu paveldėtojas turtą įkeis ir įsigis su akcijomis susietų obligacijų, blogiausiu atveju tą 15 proc. jis sumokės ne Valstybinei mokesčių inspekcijai, o bankui. Tačiau labiausiai tikėtina, kad paveldėtojas išlaikys turtą tuos trejus metus ir dar iš to uždirbs.
„Žmonės tokia galimybe labai mielai naudojasi. Netgi įmonių savininkai, jeigu jų įmonės nekilnojamasis turtas nėra įkeistas. Pavyzdžiui, fabrikas kaip dirbo, taip dirba, o jo teritorija įkeičiama ir generuoja papildomas lėšas. Tai yra efektyviausias to nekilnojamojo turto panaudojimas“, - sakė M. Tutlys.
Taip investuojant svarbiausia, anot M. Tutlio, yra tiesiog pirkti tada, kai pigu ir parduoti, kai brangu, o ne atvirkščiai.
Giedrė Norvilaitė
