Akcija vyks šių metų rugsėjo 27 dieną, nuo 11:00 iki 13:00 Vinco Kudirkos aikštėje, Vilniuje, ir joje dalyvauti ruošiasi restoranų verslo darbuotojai iš visos Lietuvos.
Vyriausybė skelbia nuo Naujų metų kelianti restoranams PVM tarifą. Sprendimas priimamas visiškai neatsižvelgiant į naujausias finansines šalies realijas. LVRA duomenimis, viešojo maitinimo sektoriui per dvejus metus komunaliniai mokesčiai didėjo 125 proc., žaliavos – 51 proc., o darbo užmokestis 25 proc. Restoranai patyrė verslo šoką ir dėl per 8 pastaruosius mėnesius 600–700 proc. užaugusių komunalinių sąskaitų.
„Šia akcija mes norime atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad verslas yra ant bedugnės krašto“, – sako Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
„Mes su kaupu įvykdėme įsipareigojimus Vyriausybei: įdarbinome daugiau nei 5 000 darbuotojų, 25 proc. pakėlėme darbo užmokestį, 40–50 proc. sektoriaus verslo ištraukėme iš šešėlio. Kalbame apie būtinybę išlaikyti 9 proc. PVM tarifą maitinimo paslaugoms. Nuo jos priklausys dešimčių tūkstančių žmonių likimas. Ar jie turės darbą. Ar mokės mokesčius. Ar pasitrauks į šešėlį, arba išvis bankrutuos. Ateiname priminti, kad verslas – tai ne žodis žodyne, o realūs žmonės, kurie valdžios sprendimus arba išgyvens, arba papildys Užimtumo tarnybos gretas“, – teigia ji.
Anot verslininkų, nereaguojama ir į sektoriaus argumentus, kad kylantis PVM stipriai augins galutines kainas, o gyventojai tokio padidėjimo gali tiesiog nebepakelti. Tai nusviestų didelę industrijos dalį atgal į šešėlį, nes ir dabar restoranai visomis išgalėmis stabdo kainų augimą, tačiau tokiam kainų šuolio sustabdymui jau nebeliko jokių vidinių rezervų. Juk vien žaliavų savikaina per šiuos metus pabrango 30 proc., kai tuo tarpu, kainos buvo pakeltos tik 15 proc.
Lietuvoje šiuo metu veikia 7025 restoranai ir kavinės. Juose dirba daugiau nei 37 000 žmonių. Nors palyginti su pernai, augo restoranų ir juose dirbančių darbuotojų skaičius ir pajamos, tačiau restoranų verslas vis dar neatsigauna po pandemijos ir tuo laikotarpiu prisiimtų finansinių įsipareigojimų.
Per aštuonis šių, 2022-trų metų mėnesius, bankrotų restoranų ir viešbučių sektoriuje užfiksuota net 81, o tai yra net 2,6 karto daugiau nei per „kovidinius“ 2020 ir 2021 kartu sudėjus. Juk viešojo maitinimo verslas net ir galiojant PVM lengvatai praėjusią žiemą dirbo nuostolingai. Įmonėms trūko apyvartinių lėšų, daugeliui teko skolintis ir įsipareigojimų našta tuo metu ne sumažėjo, o padidėjo. Per karantiną sukauptų mokesčių VMI ir Sodrai suma yra lygi 55 mln. Eur.
Sprendžiant šį klausimą taip pat galima remtis ir Europos pavyzdžiu. Daugumoje (22 iš 27) EU šalių, maitinimo sektoriui yra taikomas sumažintas PVM, siekiant amortizuoti pandemijos poveikį.
LVRA siūlo Vyriausybei atsižvelgti į išsakytus argumentus ir palikti galioti lengvatinį 9 proc. PVM tol, kol situacija taps kontroliuojama. Palikus sumažintą PVM, negauti į biudžetą mokesčiai grįžtų dėl išaugusių sąnaudų padidėjusiais Sodros ir GPM mokesčiais. Europos šalių duomenys rodo, kad toks tarifas viešojo maitinimo paslaugoms yra veiksmingiausia priemonė padėti nuo COVID-19 krizės labiausiai nukentėjusiam sektoriui ir išvengti jo migracijos atgal į šešėlinę ekonomiką.
Verslininkų įsitikinimu, jei reikės rinktis tarp bankroto ir ekonominio gudravimo, šešėlis, gali tapti gana patrauklia alternatyva, kuri leistų bent jau išlikti, kai visi kiti kabins spynas.
„Bet ar tai tikrai yra tinkamas pasirinkimas valstybei?“ – klausia jie.
