„Žinių radijo“ laidoje „Žalia rodyklė“ apsilankęs valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas papasakojo, kokia situacija šiuo metu yra matoma automobilių rinkoje.
Be to, S. Šuminas teigė, kad artimiausiu metu „Regitra“ žada permainas tiems, kurie registruosis laikyti egzaminus.
Tiek naujų, tiek naudotų automobilių rinka yra gerokai sumažėjusi. Kai kurie gamintojai yra panikoje, užsidaro gamyklos. Šis faktas turbūt jau atkeliauja ir į Lietuvą?
Taip, sutikčiau su tuo. Ir skaičiai tai rodo. Labai puikiai iliustruoja turbūt šių metų rugsėjis, palyginti jį su praeitų metų rugsėju.
Pernai rugsėjį buvo įregistruotos 4877 naujos transporto priemonės, šių metų rugsėjį praktiškai šis skaičius krito per pusę – iki 2249.
Atitinkamai spalį matau taip pat kritimą. Pernai įregistruota 3701 transporto priemonė, šiais metais liko 1774.
Tačiau to nepasakyčiau apie naudotas transporto priemones – ten iš principo nesimato to kritimo. Vadinasi, tas judėjimas antrinėje rinkoje išliko maždaug toks pats.
Tam tikros eilės buvo registruojantis egzaminams. Aišku, kuomet veikla nevyko, ta eilė turbūt susigeneravo. Kokia situacija dabar, ar vis dar grūdamės?
Geras žodis „grūdamės“. Situacija gerėja iš tikrųjų. Mes nuolatos lyginamės tiek priemonėmis, tiek situacija su kolegomis užsienyje, tai pas mus tikrai nėra bloga situacija. Mūsų kolegos olandai apskritai tik 2024 metais eilę planuoja sunaikinti, tai, aš manau, mes tokių iššūkių neturime.
Jeigu esame numatę, kad „Regitroje“ neturi būti daugiau negu 20 dienų laukimo, tai dabar turime 28 dienas. Mūsų galva, tai nėra drastiška situacija.
Bet vėlgi tikimės didžiojo pokyčio, nes mes nustojome egzaminuoti motociklų vairuotojus. Jeigu sąlygos neleidžia, mes to nedarome.
Tie egzaminuotojai, kurie egzaminuodavo motociklininkus, galės prisidėti prie eilės mažinimo. Eilė didžiausia yra registruojantis B kategorijos egzamino laikymui. Tai, manau, mes šitoje vietoje tikrai pajudėsime.
Kitas dalykas, ką aš matau, tai turime seną problemą, įvairių grupių, kur vieni kitiems bando pardavinėti eiles. Mes tai matome ir bandome su tuo kovoti.
Kaip tai vyksta?
Labai paprastai – tam, kad įsiregistruotum egzaminui, nebūtina registruotis per elektroninius valdžios vartus, tai yra suvesti tam tikrus duomenis.
Tai reiškia, kad žmonės labai neatsakingi ir savo duomenis pasidalija su tokių paslaugų teikėjais, kurie sutinka už tam tikrą atlygį paieškoti vietos „Regitroje“. Įvairiais būdais skatiname, raginame klientus nesinaudoti tokiomis paslaugomis, bet, nepaisant to, matome, kad tai vyksta.
Dėl šios priežasties bandysime eiti tokiu gana drastišku keliu. Neapsisprendėme dar dėl datos, tačiau manome, kad darysime išankstinę registraciją į praktikos egzaminą, tik per elektroninius valdžios vartus tam, kad tiesiog užkardyti tokią galimybę (pardavinėti vietas – red. past.).
Manome, kad tokiu atveju kenčia tie sąžiningi žmonės, kurie nori paprasčiausiu būdu surasti vietą egzamino laikymui.
Vėlgi, kaip ir minėjau, čia ne tik mūsų problema. Jungtinėje Karalystėje galima rasti daug internetinių puslapių, kur oficialiai teikiamos tokias paslaugos dėl vietos radimo. Ta paslauga kainuoja apie 150 svarų sterlingų. Yra didelė paklausa, atitinkamai atsiranda įvairių žmonių, verslių, kurie randa kažkokius sprendimus.
Kaip žmonėms sekasi važiuoti su navigacijos priemonėmis, kurios atsirado tik šiais metais? Gal jau atšauksite?
Ne, neatšauksime. Prieš eidamas į laidą, pasižiūrėjai, kaip tai reflektavo į mūsų išlaikymo procentą. Kadangi matau skirtumą apie 0,5 proc., tai turbūt nereikšmingas pokytis, įtakos rezultatui, kaip ir neturėjo. Tai džiugina, kad klientams mes čia nieko nepabloginome.
Su navigacijomis „Regitroje“ būna įvairių situacijų, kai ji nuveda ne ten arba rodo ne tai, ką turėtų. Bet vėlgi mes komunikuojame labai paprastai, kad bet koks navigacijos neteisingas nurodymas, kur sukti, jokiu būdu nebus vertinamas kaip klaida, tad tai įtakos galutiniam rezultatui neturės.
Ar užteks stiprybės priimti valdžiai, kad būtų įvestas automobilių taršos mokestis?
Tai yra politinis ir be galo sudėtingas sprendimas, nes yra du keliai: arba einame drastišku keliu, atgrasant įsigyti taršius automobilius, kas reflektuoja į didesnes kainas ir automatiškai į jautresnes socialines grupes, arba mes bandome keisti žmonių įpročius.
Tačiau vėlgi mes galime kalbėti tik apie miestus, ką mes galime pakeisti, o periferijoje vargu, ar kas pasikeis. Juo labiau kad naudoto transporto priemonių parko vidurkis 14 ir daugiau metų, tai labai sudėtingas sprendimas.
Aš manau, kad tuos sprendimus reikėjo priimti ženkliai anksčiau, tada galbūt būtų mažiau skausmingas sprendimas, o dabar mes visi turime įsipareigojimus.
