Ginklai be šovinių, uždarytos ambasados, basi policininkai, prasiskolinusios ligoninės. Tokią ateitį regi ministerijos, jeigu kitąmet negalės išleisti daugiau, rašo "Lietuvos rytas".
Pradėjusios planuoti kitų metų išlaidas ministerijos pageidavo iš viso 4 mlrd. litų daugiau negu šiemet. Tada Finansų ministerija nurodė iki šios savaitės pradžios pateikti realius planus – 2011-ųjų išlaidos neturinčios viršyti šiųmetinių.
Nurodyta parengti ir po papildomą scenarijų – su 10 procentų mažesnėmis nei šįmet išlaidomis. Tačiau kai kuriems biudžetininkams parengti planą, kaip pragyventi su tiek pat lėšų, pasirodė neįveikiama užduotis.
Tik 5 iš 14 ministerijų pateikė savo biudžeto projektus. O iš visų 192 asignavimų valdytojų planus pateikė tik 69. Savo biudžeto projektus parengė Aplinkos, Finansų, Krašto apsaugos, Sveikatos apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos.
Jei gynybos finansavimas kitais metais liks toks pat kaip šiemet – bent pusė savanorių liks be karinio mokymo, grasina krašto apsaugos viceministras Rimas Jonaitis.
Krašto apsaugos ministerija norėtų, kad kitais metais gynybai būtų skirta bent 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai sudarytų 980 mln. litų. Šiemet krašto apsaugai skirta 850 mln. litų, arba 0,9 procento BVP.
„Turėdama 980 mln. litų krašto apsaugos sistema normaliai funkcionuotų. O esant dabartiniam finansavimui vėl trūks lėšų šoviniams, degalams", – vardijo R.Jonaitis.
Kaip prie dabartinio biudžeto taikysis Lietuvos diplomatinė tarnyba?
„Gali tekti vėl mažinti ambasadorių skaičių, gal net uždaryti ambasadas. Krūviai didėja, o finansavimas mažėja“, – guodėsi Užsienio reikalų ministerijos kancleris Kęstutis Jankauskas.
Jau šiais metais dėl sumažėjusio finansavimo iš Šveicarijos ambasadorius grįžo į Vilnių. Netrukus grįš ambasadorius iš Graikijos. Vietoj jų dirbs žemesnio rango diplomatai.
Penkiose atstovybėse dirba po du žmones – ambasadorius ir sekretorė. Teko atleisti ekonomikos atašė.
Pasak K. Jankausko, kitais metais daugės ministerijos funkcijų – laukia pirmininkavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, nuo sausio 1-osios kuriamas NATO energetinis centras.
Per dvejus metus atstovybėse gerokai sumažėjo konsulų. Į Lietuvą bandantys atvykti rusai ir baltarusiai šiemet tai jau pastebėjo, nes nespėjama išduoti vizų.
Gydymo įstaigos skęsta skolose, tad joms turėtų būti skirta daugiau lėšų iš biudžeto. Taip teigia už sveikatos apsaugą atsakingi politikai. Šiemet sveikatos apsaugai skirta 2,1 mlrd. litų.
„Didžiausia problema – augančios medicinos įstaigų skolos. Dėl nepakankamo finansavimo ligoninės negali susimokėti net komunalinių mokesčių, joms skaičiuojami delspinigiai“, – "Lietuvos rytui" sakė sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė.
Todėl, anot jos, kitais metais bus stengiamasi didinti gydymo įstaigų finansavimą. O kaip tai padaryti, kai biudžetas bus toks pat kaip šįmet?
„Teks kam nors sumažinti finansavimą, nes nėra kitos išeities“, – kalbėjo viceministrė.
Atlyginimai pedagogams kitais metais tikrai nemažės, žada švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Tačiau ir nedidės, kaip tikėtasi.
„Žinoma, pedagogai tikėjosi, kad atsigaunanti ekonomika leis šiek tiek kilstelėti jų atlyginimus. Tačiau dabar svarbiausia – subalansuoti biudžetą, tad didesnių atlyginimų teks palaukti“, – tvirtino švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius.
Ministerijos prioritetu G. Steponavičius pavadino aukštojo mokslo reformą, kuriai naujajame biudžete prašoma didesnio finansavimo.
„Todėl prašome skirti papildomai 100 mln. litų. Kokybei gerinti reikia daugiau pinigų“, – paaiškino ministras.
Švietimui šiems metams, įskaitant aukštąsias mokyklas ir dotacijas savivaldybėms, skirta 3,98 mlrd. litų. Tai 208 mln. litų mažiau nei pernai.
Viešajai tvarkai palaikyti taip pat neketinama skirti daugiau pinigų. Šįmet tam iš valstybės biudžeto skirta 1,5 mlrd. litų – 125 mln. mažiau nei pernai.
Pasak Vidaus reikalų sistemos pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkės Loretos Soščekienės, tai reiškia, kad ir kitais metais pareigūnai turės eiti 14 darbo dienų nemokamų atostogų.
Policininkai primena, kad kitais metais Lietuvoje vyks nemažai masinių renginių, kuriuose palaikyti tvarką reikės daugiau lėšų.
„Krepšinio čempionato nemokamai tikrai nesaugosime. Vyriausybė, siekdama pasipuikuoti tarptautiniais renginiais, privalo numatyti lėšų jų apsaugai“, – "Lietuvos rytui" pareiškė L .Soščekienė.
