„Gaila, bet mes to negalime mokestinėmis priemonėmis padaryti. (...) Europos Sąjungos susitarimuose yra griežtai numatytas prekių sąrašas, kurioms galima taikyti akcizus, ir tas sąrašas yra griežtai ribojamas“, – BNS telefonu iš Briuselio sakė R.Šadžius.
Pasak jo, nesveiko maisto prieinamumą galima riboti, uždraudžiant juo prekiauti mokyklose.
„Tai galima reguliuoti administracinėmis priemonėmis, nustatant, ką mokyklose galima pardavinėti, kas turėtų būti maisto aparatuose, galbūt kokiu atstumu iki mokyklų koks maistas gali būti parduodamas“, – aiškino finansų ministras.
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis pirmadienį pasveikino idėją papildomai apmokestinti kai kuriuos produktus.
„Visuomenės sveikatos požiūriu, pasiūlymas rimtas ir svarstytinas, todėl pateikėme savo teigiamą išvadą kaip ministerija", – žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras.
Sveikatos apsaugos ministras pritarė idėjai, kad Seime galėtų būti sudaryta darbo grupė, kuri analizuotų šiuos klausimus.
Pasak opozicinio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausančio Kęstučio Masiulio, apmokestinus nesveiką maistą, būtų galima atsisakyti idėjos įvesti automobilių mokestį.
„Seimas neturėtų nusišalinti ir pateikti alternatyvą Vyriausybės planams apmokestinti automobilius. Transporto priemonių mokestis yra socialiai neteisingas, labiausiai skriaudžia mažas pajamas gaunančius žmones ir visuomenėje vertinamas labai neigiamai. Dėl mokestinių pokyčių būtų geriausia susitarti visoms politinėms partijoms, tam geriausia vieta yra Seimas", – sako parlamentaras.
Pasak K.Masiulio, nesveiko maisto mokesčiai galioja arba juos ketinama įvesti Latvijoje, Suomijoje, Danijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Rumunijoje.
„Visiškai kitoks yra nesveiko maisto mokestis. Jeigu žmonės nenorės jo mokėti, nepirks tokio maisto, o iš to laimėtų ir pats žmogus, ir sveikatos apsaugos sistema. Užtektų 25 centais apmokestinti pakelį traškučių, butelį limonado ir skardinę energinio gėrimo, kad galima būtų tikėtis apie 71 mln. litų, kurių pakaktų šių metų planams kompensuoti pensijas", – savo išplatintame pranešime cituojamas K.Masiulis.
Jo duomenimis, kasmet Lietuvoje suvalgoma apie 40 mln. pakelių bulvių traškučių, išgeriama apie 217 mln. litrų vaisvandenių, apie 5,5 mln. litrų energinių gėrimų. 68 proc. tai suvartojančiųjų – paaugliai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
