Paskutinis V. Putino smūgis suduotas per Valdai konferenciją Sočyje, kur jis išjuokė ES, kad ji nutraukė ilgalaikes dujų sutartis su Rusija, ir priminė seną rusų liaudies pasaką – palygino bloką su nelaimingu vilku, kurio uodega užšalo ledo skylėje per gudrią lapę.
Rusijos prezidentas pridūrė, kad galėtų padėti atsiųsdamas ES papildomų jai reikalingų dujų, jei reguliavimo institucijos pritartų jo projektui – dujotiekiui iš Rusijos į Vokietiją. Lenkijai to jau gana, rašo politico.eu.
Laiške, kuris primena skundų sąrašą dėl nepakankamo dujų tiekimo artėjant žiemai, kurį peržiūrėjo „Politico“, Varšuva pareikalavo, kad ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager pradėtų Rusijos valstybės remiamos įmonės „Gazprom“ tyrimą dėl manipuliavimo rinka ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi energijos rinkose pagal Sutarties dėl ES veikimo 102 straipsnį.
Du dalyviai, buvę Tarybos posėdyje energetikos klausimais, sakė, kad Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pasisakė už tyrimo pradžią, siekiant „išblaivinti „Gazprom“ ir jį pamokyti.
Anksčiau vykusiuose žemesnio lygio susitikimuose šią idėją palaikė Italija ir Nyderlandai, nors Vokietija tam griežtai prieštarauja, sakė vienas ES diplomatas.
Tačiau, nors Komisija turi atsakyti į Lenkijos prašymą, ji neprivalo pradėti konkurencijos tyrimo. Paskutinį kartą konkurencijos institucijos akiratyje „Gazprom“ atsidūrė 2015 m., kai buvo tvirtinama, kad Rusijos dujų milžinas taiko „nesąžiningas“ kainas, tačiau byla nutrūko ir 2018 m. „Gazprom“ buvo paleistas be baudos.
Šį kartą būtų dar sunkiau iškelti bylą prieš „Gazprom“, nes jis teigia vykdantis visas tiekimo sutartis, o papildomos dujos naudojamos Rusijos saugyklų atsargoms kaupti. Rusija tiekia apie 40 procentų ES gamtinių dujų.
„Komisija šiuo metu nagrinėja visus įtarimus dėl galimo antikonkurencinio įmonių, gaminančių ir tiekiančių gamtines dujas Europai, elgesio, siekdama patikrinti, ar dabartinė padėtis didmeninėse Europos dujų rinkose gali būti siejama su rinkos dalyvių komerciniu elgesiu“, – sakė Komisijos atstovas.
Kas kaltas?
Europos Komisija tvirtino, kad dujų kainų kilimas yra laikinas ir valdomas pasaulinis reiškinys, nesusijęs su jos klimato darbotvarke ir energijos rinkos liberalizavimo politika, kurios galimai atgrasė nuo ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių ir padėjo „pirk, kai nori“ atviros rinkos sistemai.
Tačiau už uždarų durų per Europos Vadovų Tarybos susitikimą Komisijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pripažino, kad naftos ir dujų krizė turi „gilias geopolitines šaknis“ ir ji vis blogėja, nes papildomos JAV ir Kataro pumpuojamos dujos plaukia pro Europą ir perkamos Azijos pirkėjų, galinčių mokėti didžiausią sumą.
„Geopolitiniu ir saugumo požiūriu neturėtume siūlyti dujų tiekėjams tokių svertų, kokius jie turi šiandien“, – sakė jis.
Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Europos Parlamentui sakė: „Nors „Gazprom“ laikėsi su mumis sudarytų ilgalaikių kontraktų, jis nesureagavo į didesnę paklausą, kaip tai darė ankstesniais metais“. Ji apgailestavo, kad „dėl to esame pažeidžiami“, ir paragino stengtis diversifikuoti tiekėjus.
Tačiau šalims, kurios nebando diversifikuoti, iš tikrųjų sekasi geriau. Vengrija, Kremliaus sąjungininkė, praėjusį mėnesį pasirašiusi du 15 metų trukmės susitarimus su Rusija, nesusiduria su tiekimo problemomis.
Tai paskatino Čekijos ministrą pirmininką Andrejų Babišą savo šalies nesugebėjimą užtikrinti panašių ilgalaikių susitarimų dėl politinių priežasčių pavadinti „klaida“. Jis paragino Komisiją persvarstyti savo priklausomybės nuo Rusijos dujų sumažinimo strategiją. „Pamirškite, kad kada nors tapsite nepriklausomi nuo Rusijos, tai niekada neįvyks“, – sakė A. Babišas kolegoms lyderiams.
Putinas nekantrauja pasirašyti tuos susitarimus, ketvirtadienį sakydamas, kad „Europos bendrovės, kurios pagal ilgalaikes sutartis gauna dujas iš „Gazprom“, jas gauna keturis kartus pigiau“, palyginus su sandorių rinkos kainomis.
Tačiau daugelis nerimauja dėl tokių ilgalaikių ryšių su Rusija atnaujinimo, ypač išgirdę naujienas iš netoliese esančios Moldovos, kuri yra spaudžiama derybose dėl dujų.
U. von der Leyen perpasakojo ES lyderiams pokalbį su Moldovos ministre pirmininke Natalija Gavrilița dėl besibaigiančios sutarties su „Gazprom“ atnaujinimo. „Gazprom“ pasiūlė pratęsti sandorį, tačiau norėjo padidinti kainas nuo 550 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų praėjusį mėnesį iki 790 JAV dolerių šį mėnesį – Moldova teigė negalinti tiek mokėti. Kai kurie mano, kad Rusija daro spaudimą Moldovai po to, kai ji išsirinko Europos Sąjungai palankią vyriausybę ir pažadėjo vėl perimti separatistinio Rusijos remiamo Padniestrės anklavo kontrolę.
Moldova paskelbė 30 dienų nepaprastąją padėtį, o N. Gavrilița teigė, kad „Gazprom“ tiekia tik trečdalį įprastų dujų srautų. Rumunijoje energijos tiekėjai, norintys kas mėnesį užsisakyti papildomų rusiškų dujų, taip pat skambino pavojaus varpais dėl „Gazprom“ atsisakymo reaguoti į jų prašymus dėl papildomo tiekimo šią žiemą.
Latvijos ministras pirmininkas Krišjānis Kariņš sakė, kad atsižvelgiant į ES pažeidžiamumą Rusijai, V. Putino pareiškimas, kad geri politiniai santykiai lemia gerus dujų tiekimo santykius, prilygsta šantažui.
