Pradėti viešojo intereso gynimą prokurorų prašė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, tačiau gruodžio 9-ąją aukštesnysis prokuroras patvirtino, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į teismą ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones.
„Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs pateiktą skundą, sutinka, kad nagrinėjamu atveju prokurorui nėra teisinio pagrindo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones“, – BNS pranešė Generalinė prokuratūra.
Seimo nario skundas sutrukdė Vilniaus apygardos administraciniam teismui galutinai patvirtinti VMI ir N. Numos susitarimą ir nutraukti bylą – teismui verslininkas yra apskundęs Mokesčių inspekcijos sprendimą dėl prievolės sumokėti GPM skolą.
Teismo posėdyje gruodžio 1-ąją VMI ir N. Numos atstovai sakė, jog susitarimas jau pasiektas, abi pusės yra pasirengusios jį pasirašyti, tačiau nori palaukti galutinio Generalinės prokuratūros sprendimo dėl R. Žemaitaičio prašymo. Dėl to bylos nagrinėjimas dar kartą atidėtas iki sausio pabaigos.
Seimo narys sako manantis, kad toks susitarimas formuoja ydingą mokesčių vengimo praktiką.
„Formuojama savotiška praktika: tu gali nemokėti GPM, gali vengti mokesčių“, – BNS sakė R. Žemaitaitis.
Jo manymu, tokiais atvejais pati VMI turi inicijuoti tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, o jis į Generalinę prokuratūrą kreipėsi siekdamas išsiaiškinti, kodėl nepradedamas tyrimas: „Čia turėtų būti VMI iniciatyva, bet matau iš spaudos, viešos erdvės, kad niekas nieko nedaro“.
Spalio 27 dieną jo prašymą prokuroras atmetė, tačiau R. Žemaitaitis sprendimą apskundė aukštesniajam prokurorui
2017-aisiais mokestinį tyrimą pradėjusi VMI nurodė N. Numai sumokėti viešai neįvardijamą GPM skolą, tačiau verslininkas su tuo nesutiko.
N. Numos šeimos biuro atstovas Lukas Radžiūnas rugsėjį nepatvirtino neoficialių BNS žinių, kad skolos suma su delspinigiais ir bauda siekia apie 5 mln. eurų. BNS žiniomis, šalims susitarus taikiai ji būtų gerokai mažesnė.
VMI „Vilniaus prekybos“ įmonių ir akcininkų nusikaltimų požymių nenustatė
Žiniasklaida skelbė, kad Generalinėje prokuratūroje 2015 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl „Vilniaus prekybos“ bei jos akcininkų galimai neteisėtos veiklos – sukčiavimo stambiu mastu ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, tačiau jis buvo nutrauktas nenustačius faktinių duomenų apie galimą neteisėtą grupės akcininkų veiklą.
2017-ųjų kovą buvo atmestas ir Mindaugo Marcinkevičiaus prašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Tarp motyvų įvardinta ir tai, kad VMI vis dar atlieka mokestinius tyrimus „Vilniaus prekybos“ įmonių atžvilgiu.
Portalas 15min.lt tuomet skelbė, kad dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo turėjo būti sprendžiama gavus iš VMI reikšmingų duomenų, galinčių turėti įtakos tyrimui.
Mokesčių inspekcija BNS šiemet spalį nurodė, kad nuo 2017 metų atlikti šeši „Vilniaus prekybos“ įmonių bei akcininkų mokestiniai patikrinimai ir nusikalstamos veikos požymių nenustatyta.
„Dėl dviejų patikrinimų metu nustatytų pažeidimų bei papildomai apskaičiuotų mokesčių, baudų ir delspinigių vyksta mokestiniai ginčai. trijų mokestinių patikrinimų rezultatai įsigalioję: 382 tūkst. eurų pelno ir gyventojų pajamų mokesčių, delspinigių ir baudų. Vieno patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta“, – teigiama VMI atsakyme.
Generalinė prokuratūra į BNS klausimą, ar ji prašė informacijos iš VMI, spalį atsakė, jog institucijos, turėdamos reikšmingos informacijos, ją siunčia prokuratūros vertinimui, tačiau šiuo atveju jos negauta.
Ginčas – dėl 19 mln. eurų išmokos N. Numai
BNS žiniomis, VMI ir N. Numos ginčas vyksta dėl daugiau nei 19 mln. eurų, išmokėtų N. Numai sumažinus jo valdomos Kipro bendrovės „Amarentio Holdings Limited“ įstatinį kapitalą. Bylą dėl su šia išmoka susijusių sandorių nagrinėja Nyderlandų teismas – Amsterdamo apeliacinis teismas balandį atmetė prašymą nutraukti jo pradėtą tyrimą.
BNS rašė, kad tyrimas vyksta dėl 2014 metais bendrovės „TAF Asset 11“ suteiktos 25,8 mln. eurų paskolos N. Numos kontroliuojamai Kipro įmonei „Bertona Holdings Limited“. Po šio sandorio buvo sudaryti akcijų ir reikalavimų perleidimo sandoriai, kurių pagrindu 19,783 mln. eurų skolos dalis buvo perleista išmokant tokią sumą N. Numos įmonei „Miglione Investments“, o ši tokia pat suma sumažino įstatinį kapitalą ir laisvas lėšas išmokėjo privilegijuotų akcijų savininkei – Kipro bendrovei „Amarentio Holdings Limited“, kuri savo ruožtu sumažinusi kapitalą 19,264 mln. eurų išmokėjo jos akcininkui N. Numai.
Maždaug 26 mln. eurų, anot Nyderlandų teismo, į „TAF Asset 11“ sąskaitą iš N. Numos ir trijų brolių Marcinkevičių įmonių 2009 metais buvo pervesti „dėl mokestinių priežasčių“.
N. Numos atstovai anksčiau tvirtino, kad šiais sandoriais verslininkas pats paskolino įmonėms pinigų, įsigydamas išperkamų akcijų, o po metų paskola jam buvo grąžinta išpirkus akcijas.
L. Radžiūnas BNS yra sakęs, kad verslininkas „TAF Asset 11“ veiklos tyrime nedalyvauja ir nebuvo jame apklaustas.
