Visgi šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mažina iki 2,7 procento, tačiau kitiems metams prognozuoja augimo paspartėjimą iki 4,2 procento.
„Prarandame bent vieną ar kelis mėnesius, kol susitvarkysime su pandemijos banga, bet, žinoma, vilties teikia vasara, gyventojų sukauptos lėšos, kurios bus išleistos kurortuose. Žinoma, galbūt dalis tų sukauptų lėšų nebus išleistos Lietuvoje, kai žmonės vėl išvyks atostogauti į užsienį, bet šiemet turėtume tikėtis ir aktyvesnio turizmo į Lietuvą, kas tą skirtumą sumažintų“, – ekonominius lūkesčius ateinantiems metams išsako ekonomistas.
Gerėjanti ekonomika gali atliepti ir kainoms
„Euro zonos ekonomika šiemet turėtų augti 3,5 proc., o nuo turizmo priklausomos ir pernai labiausiai nukentėjusios valstybės – Italija, Prancūzija ir Ispanija – turėtų mėgautis dar spartesniu, daugiau nei 4 proc. siekiančiu ekonomikos augimu“, − komentuoja N. Mačiulis.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad daugelis geopolitinių rizikų atslūgo – JAV protekcionistinė politika bent trumpam prislops, o „Brexit“ įvyko be dramos, nes paskutinę minutę pavyko sutarti dėl laisvos prekybos. Vis tik prognozuojama, kad įtampa tarp Kinijos ir JAV bei Vakarų Europos valstybių išliks.
„Kaip gerai parodė praėję metai, didžiausios rizikos slypi ne ten, kur nukreiptos visų akys. Pavyzdžiui, kasmet dėl klimato kaitos didėja ekstremalių gamtos reiškinių tikimybė. Šiuo metu taip pat gali atrodyti, kad infliacijos įsibėgėjimas yra mažai tikėtinas.
Vis tik vidutinio laikotarpio perspektyvoje daugelio veiksnių kombinacija galėtų pakaitinti spartesnį kainų augimą. Tai priverstų centrinius bankus kelti palūkanas ir padidintų valstybių skolų aptarnavimo kaštus bei prislopintų euforiją akcijų rinkose“, − galimus scenarijus vardina N. Mačiulis.
Svarbus bus eksportas
„Didžiausias iššūkis Lietuvos ekonomikai – susijęs su paslaugų eksportavimu. Tai buvo struktūra, kuri per praėjusį dešimtmetį buvo labai svarbi, tuo metu šiemet su paslaugų eksportavimu gali kilti sunkumų“, − atkreipia dėmesį N. Mačiulis.
„Paslaugų eksportas galėtų sumažėti ketvirtadaliu − transporto įmonės steigia padalinius Lenkijoje, greičiausiai ir dalį transporto priemonių pirks Lenkijoje. Tai atsispindės ir paslaugų eksporto statistikoje − nors ir nebus didelis šokas nacionaliniu lygiu, bet šiuo metu mes tai vertiname kaip vieną iš svarbių neigiamų veiksnių“, − papildo ekonomistas
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad į eksportą orientuotų sektorių perspektyvos atrodo daug geriau nei paslaugų sektoriuose. Lapkričio mėnesį Lietuvos prekių eksportas be naftos produktų buvo net dešimtadaliu didesnis nei prieš metus, o didėjantys eksporto užsakymai rodo, kad augimas turėtų tęstis ir šiemet.
Reikšminga išlieka epidemiologinė situacija
Ekonomistas N. Mačiulis teigia, kad modeliuojant ekonominius 2021 metų lūkesčius ir rodiklius, neįmanoma ignoruoti koronaviruso įtakos.
„Struktūrinė nedarbo problema išlieka gana opi. Dabartinis nedarbo rodiklis – 16 proc. – yra netikras – ten yra dalis fiktyvaus nedarbo, tačiau ilgalaikio nedarbo problema – išliks, nes tie darbuotojai, kas prarado darbus maitinimo, turizmo, paslaugų sektoriuose, jie nebūtinai šiemet grįš į darbo rinką“, – sako N. Mačiulis.
„Vis dar negalime drąsiai teigti, kad ši pandemija netrukus bus jau praeitis. Viruso mutacijos, vakcinų iššūkiai ar dalies visuomenės nenoras skiepytis gali pavėlinti masinio imuniteto susiformavimą. Tai pakirstų gyventojų ir verslo lūkesčius bei į dar gilesnę duobę nustumtų nuo turizmo priklausančius verslo sektorius“, − sako N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, ši krizė buvo nehomogeniška ir ne nacionalinė – buvo daug laimėtojų, kurie gyveno vis geriau, ir nemažai pralaimėtojų, kurie geresnių perspektyvų vis dar nemato.
„Šių netolygumų šalinimas, naudojant trumpalaikes paramos priemones, ilgalaikes investicijas ir perkvalifikavimo programas, bus nelengva, tačiau svarbi naujosios vyriausybės užduotis“, − apibendrina ekonomistas N. Mačiulis