Po precedento neturinčios euro zonos palūkanų normų didinimo serijos, kuri buvo pradėta 2022 metų viduryje siekiant pažaboti sparčiai kylančias energijos ir maisto produktų kainas, infliacija pamažu mažėja ir artėja prie ECB nustatyto 2 proc. tikslo.
Nuo spalio palūkanų normos nebuvo keičiamos, tačiau beveik neabejojama, kad euro zonos centrinis bankas ketvirtadienį sumažins skolinimosi kainas ketvirčiu procentinio punkto, tad indėlių galimybės palūkanų norma sumažės iki 3,75 procento.
Tai suteiks labai reikalingą postūmį sunkumų patiriančiai euro zonos ekonomikai ir tai bus pirmas palūkanų normų sumažinimas nuo 2019 metų rugsėjo.
Žengęs šį žingsnį, ECB taip pat nukryps nuo kurso, kurio laikosi JAV Federalinio rezervo sistema (FRS), kuri taip pat agresyviai didino palūkanų normas, tačiau manoma, kad JAV centrinis bankas dėl geresnių negu tikėtasi ekonominių duomenų normas pradės mažinti vėliau.
„ECB beveik neabejotinai sumažins savo bazines palūkanų normas... Rinkoms jau seniai buvo duota suprasti, kad toks žingsnis bus žengtas“, – pažymėjo turto valdymo bendrovės „Pictet Wealth Management“ vyriausiasis ekonomistas Frederikas Ducrozet (Frederikas Diukrozė).
„Dabar dėmesys bus sutelktas į tai, kas bus po birželio“, – pridūrė jis.
ECB pinigų politikos griežtinimo kampanija prasidėjo po to, kai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais ir su pandemija susijusių tiekimo grandinių sutrikimų ėmė didėti infliacija.
Normas euro zonos centrinis bankas didino dešimt kartų iš eilės.
