Remiantis preliminariais federalinės statistikos tarnybos „Destatis“ skaičiavimais, vartotojų kainos didžiausioje Europos ekonomikoje, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, didėjo 2,4 proc. Šis įvertis, kuris atitiko analitikų lūkesčius, yra didesnis, nei balandį, kai infliacija sudarė 2,2 proc. Tai taip pat buvo pirmas prieaugis per šešis mėnesius.
Tačiau atidžiai stebima bazinė infliacija, kuri neapima nepastovių energijos ir maisto kainų, išliko nepakitusi ir siekė 3 proc., nors buvo tikimasi nežymaus padidėjimo.
Stebėtojai tvirtina, kad bendrosios infliacijos prieaugį daugiausiai lėmė tai, jog 2023 m. gegužę buvo pristatytas naujas viešojo transporto bilietas už 49 eurus, kuris iškraipė palyginamąją bazę.
Manoma, kad padidėjimas nesutrukdys ECB pradėti mažinti palūkanų normas birželio 6 d. vyksiančiame banko posėdyje. Analitikai prognozuoja, kad normos bus apkarpytos ketvirčiu punkto.
Pasak banko LBBW analitiko Elmaro Voelkerio, Vokietijos duomenys leidžia manyti, jog gegužę infliacija paaugo visoje euro zonoje. Tačiau jis pridūrė, kad tai „nepakeis ECB sprendimo ateinantį ketvirtadienį – (pinigų politikos formuotojai) jau tikėjosi, jog infliacijos tendencija nuo šiol bus netolygesnė“, ir jie pradės mažinti palūkanas. Tačiau jie esą atidžiai stebės infliaciją vasaros mėnesiais, kad apsispręstų, kada imtis tolesnių apkarpymų.
