Paprastai, anot šio verslo atstovų, daiktas užstatomas mėnesiui – po to jį reikia atsiimti grąžinant gautus pinigus ir sumokant palūkanas arba prasitęsti sutartį. O po 2 mėnesių daiktas būna konfiskuojamas.
Vis tik, kaip veikia lombardai ir iš jų gauti pinigai, supranta ne visi.
Pavyzdžiui, viena mergina pasiteiravo, ar prie disponuojamų didelių sumų, gautų iš lombardų, neprisikabins Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir nelieps pasiaiškinti ar dar susimokėti.
20 eurų už telefoną ir prarastas kompiuteris
Savo patirtimi užstatant daiktus lombarduose sutiko pasidalinti kaunietis Vaidas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi).
Portalui tv3.lt jis nurodė, kad gyvenime buvo etapų, kai darbovietes keisdavo kas kelis mėnesius, pinigus leisdavo neapgalvotai, labai daug skolinosi.
„Išleidau santaupas, išmokas, buvo vis sunkiau išsimokėti. Sugalvojau nunešti į lombardą savo laptopą, o vėliau išsipirkti. Bet taip nebuvo – taip ir neišsipirkau.
Vėliau tą dariau reguliariai – užstatinėjau visokią elektroniką: televizorių, seną muzikinį centrą, telefoną“, – vardijo vaikinas.
Jis atviravo, kad tą darė nesuskaičiuojamą kiekį kartų, nes tai buvo vienintelis gelbstintis būdas.
Anot Vaido, iš lombardų jis gaudavo trečdalį ar pusę daikto vertės, tradiciškai – po kelis šimtus eurų:
„Nedaug. Bet visad skirtingai – priklauso nuo lombardo. Telefoną vieną kartą esu ir už 20 eurų palikęs, nes tiek pinigų tetrūko.“
Kaip veikia daiktų užstatymas?
Pasak bendrovės „Auksinės investicijos“ direktoriaus Pauliaus Špūro, daiktų užstatymui yra sudaroma lombardo paskolos sutartis, o palūkanos siekia 5–8 proc. per mėnesį nuo užstatymo sumos.
Bendrovės „Delfingroup“ lombardų „Banknote“ Viešųjų ryšių vadovė Latvijoje Linda Eltermane portalui tv3.lt komentavo, kad atnešus daiktą specialistai atlieka jo įvertinimą.
Jei klientui tinka sutartyje surašytos sąlygos, jis ją pasirašo: „Per laiką procentinė dalis nedidėja, o visos palūkanų normos yra nurodytos sutartyje.“
Atstovai nurodė, kad paprastai paskola yra suteikiama vienam mėnesiui – po to klientas ją gali prasitęsti arba atgauti daiktą, sumokėdamas suteiktą sumą ir palūkanas.
„Jeigu klientas neatsiima daikto ir nesumoka palūkanų, jo daiktai yra konfiskuojami po 2 mėnesių“, – aiškino P. Špūras.
Neša instrumentus, asfalto volus ar net kates
Pasak P. Špūro, į „Auksinės investicijos“ dėl savo daiktų užstatymo apytiksliai kreipiasi apie 100 lietuvių per mėnesį.
Jis nurodė, kad klientų srauto padidėjimas jaučiamas rugsėjo pradžioje, šildymo sezono pradžioje ir po Naujųjų metų. Ateinant vasarai klientų visada sumažėja.
Anot L. Eltermane, „Banknote“ lombardo paslaugas Lietuvoje pradėjo teikti neseniai – 2023 m. pabaigoje: „Matome tik tai, kad mūsų klientų skaičius kas mėnesį padvigubėja.“
Atstovė patikino, kad lombardas yra pasirengęs įkainoti beveik bet kokį vertingą daiktą ir už jį suteikti klientui paskolą.
Ji nurodė, kad dažniausiai įkeičiami būna juvelyriniai dirbiniai (taurieji metalai), mobilieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai, instrumentai, laikrodžiai, garso ir vaizdo įranga.
Tačiau įkeisti galima ir daug kitų kategorijų prekių: žaidimų konsoles, sporto įrangą, automobilių ir motociklų priedus, laikrodžius, sodo ir miškų ūkio įrangą, meno ar interjero objektus, virtuvės reikmenis ir kt.
„Klientai žino, kad yra labai platus daiktų, kuriuos galima užstatyti, asortimentas. Todėl ateidavo su tokiomis prekėmis, kaip soliariumų lovos, profesionali geodezijos (geodezinė) įranga, nedidelis asfalto volas ir pan. Kartą sulaukėme klausimo, ar priimame kates“, – pasakojo L. Eltermane.
Klientai gauna apie 200–300 eurų
L. Eltermane aiškino, kad yra vertinama daikto būklė, komplektiškumas, ar jis turi kokių nors defektų, ar ne.
Ji nurodė, kad „Banknote“ lombarduose žmonės paprastai gali gauti iki 80 proc. daikto vertės. Pvz., jei telefono vertė – 100 eurų, klientas gauna 80 eurų.
Vis tik kartais, jei tai – juvelyriniai dirbiniai, suteikiama suma gali siekti net 100 proc. daikto vertės.
O „Auksinės investicijos“ priima tik gaminius iš tauriųjų metalų ir brangakmenių. Technikos ir kitų daiktų – ne.
Taigi klientui siūloma suma, anot P. Špūro, priklauso nuo to metu esančios kainos tauriųjų metalų biržoje.
„Klientas gauna 80–95 proc. nuo esamos rinkos kainos. Jeigu gaminiai yra nauji, gražūs, rankų darbo ir pan., tuomet individualiai deriname užstato kainą.
Dažniausiai klientai skolinasi nedideles sumas – iki 200–300 eurų, norėdami padengti esamo mėnesio įsipareigojimus“, – kalbėjo direktorius.
Gauna daugiau pinigų, nei kainavo pats daiktas
P. Špūras vardijo, kad dažniausiai užstatomi smulkūs auksiniai papuošalai: grandinėlės, žiedai, auskarai.
Jis paminėjo, kad būna atvejų, kai užstatant gaminį klientas tikisi gauti bent 100 eurų. Bet, įvertinus juvelyriką ir nustačius, kad ji yra su natūraliais briliantais, klientai nustemba, kad gali pasiskolinti net ir kelis tūkstačius eurų.
Pašnekovo teigimu, būna klientų, kurie užstato gaminius, pirktus prieš 20–30 metų, su originaliomis etiketėmis ir kainomis.
Taigi dabar, dėl aukso kainos pakilimo, užstatydami tokius daiktus gyventojai gauna didesnę sumą, negu ta, už kurią gaminiai buvo pirkti
„Taip pat būna, kai klientai yra visiškai įsitikinę, kad turi vertingą prabangų daiktą, bet, deja, pasitaiko klastočių, kurios nieko nevertos.
Ypač, kai buvo banga kitataučių, siūlančių „auksinių“ žiedų pakelėse“, – patirtimi dalijosi „Auksinės investicijos“ direktorius.
Kaip įrodyti, kad pinigai – iš lombardo?
VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė nurodė, kad, gyventojui pridavus į lombardą daiktą ir gavus užstatą (pinigines lėšas), lombardas turi išrašyti kvitą ir vieną jo egzempliorių atiduoti gyventojui, pridavusiam daiktą.
Ji įvardijo, kad pinigų išmokėjimas taip pat yra įforminamas atitinkamais dokumentais: banko pavedimu, kasos aparato kvitu ir kt.
„Todėl gyventojas, siekdamas pagrįsti pajamų šaltinį, t. y. pinigines lėšas už į lombardą priduotą daiktą, turi turėti tai patvirtinančius dokumentus.
Kontrolės veiksmai inicijuojami po to, kai yra gaunama duomenų, kad turtas įsigytas / išlaidos patirtos, tačiau nėra informacijos apie asmens turimas pajamas“, – pridūrė pašnekovė.
Kada už užstatytus daiktus reikia mokėti pajamų mokestį?
R. Virvilienė nurodė – jei per nustatytą terminą lombardui negrąžinama daikto įkeitimu užtikrinta kredito suma, yra laikoma, kad gyventojas pardavė asmeninio naudojimo daiktą ir gavo kito turto perleidimo nuosavybėn pajamų.
Taigi, jei parduodant asmeninius daiktus gautas „pelnas“ (kainos skirtumas tarp prekės įsigijimo ir pardavimo sumos) per metus neviršija 2,5 tūkst. eurų, gyventojui jokių mokesčių mokėti nereikia.
Jei gautas pelnas iš daiktų pardavimo viršytų šią ribą, apmokestinta būtų tik 2,5 tūkst. eurų viršijanti suma. Nuo jos reikėtų sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį deklaravus pajamas iki gegužės 1 d.
„Kadangi dažniausiai tokie daiktai yra parduodami kur kas pigiau, nei buvo pirkti, minėta suma viršijama tik išskirtiniais atvejais.
Kad nekiltų nesusipratimų, VMI rekomenduoja visada išsaugoti pirkinių čekius. Nors daugelis gyventojų taip ir daro įsigydami brangesnius pirkinius“, – komentavo atstovė.
Ji pateikė pavyzdį: gyventojas įsigijo laikrodį už 2,5 tūkst. eurų ir po metų nusprendė jį parduoti už 3 tūkst. eurų. Ir tai – vienintelis jo parduotas naudotas daiktas:
„Nors gyventojas laikrodį pardavė brangiau ir užsidirbo 500 eurų, gautas „pelnas“ per metus nėra apmokestinamas, nes neviršija 2,5 tūkst. eurų ribos.“
