Nuo kiekvienų metų sausio 1 d. pensijos didinamos pagal indeksavimo koeficientą. Jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į einamųjų, 3 buvusių ir 3 būsimų metų faktinį arba prognozuojamą darbo užmokesčio fondą.
Tiksliau, į tai, kiek didėja arba mažėja visų šalies darbuotojų uždirbama pinigų suma.
Pastaruosius kelerius metus ji sparčiai didėjo, dėl to ir pensijos kasmet pastebimai ūgteldavo. Pavyzdžiui, nuo šių metų pradžios jos buvo padidintos 8,11 proc.
Antradienį Finansų ministerija paskelbė naujausias ekonomikos prognozes. Be kita ko, jose skelbiama ir prognozė, kaip artimiausius metus keisis darbo užmokesčio fondas.
Ministerijos vertinimu, jis šiemet turėtų mažėti -0,8 proc., tačiau per ateinančius trejus metus kasmet didėti daugiau kaip 4 proc.
Apskaičiavus 7 metų rodiklį, išeitų, kad darbo užmokesčio fondas didėja vidutiniškai 6,3 proc. Tokiu dydžiu turėtų būti didinamos ir senatvės pensijos.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra 376,1 euro. Vadinasi, kitąmet ji didėtų 24 eurais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žadėjo atsakyti, kiek pensijos turėtų būti indeksuojamos atsižvelgiant į naujausias Finansų ministerijos prognozes, tačiau iki trečiadienio vakaro neatsakė.
Papildyta 2020-07-02
Ketvirtadienį ministerija atsiuntė tokį komentarą:
„Šiuo metu nėra tikslių sprendimų dėl socialinio draudimo pensijų indeksavimo. Praėjusiais metais buvo diskusijų dėl didesnio indeksavimo nei numato formulė, šiais metais jos taip pat atsinaujino. Informaciją pateiksime, kai siūlymai bus aiškūs ir pagrįsti lėšomis."
Prieš rinkimus nori keisti įstatymą?
Vis dėlto dabar galiojančiame įstatyme taip pat numatyta, kad pensijos nebūtų indeksuojamos, jeigu Ekonominės raidos scenarijuje einamųjų ar kitų metų bendrojo vidaus produkto (BVP) ar darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami.
Kaip jau skelbta, Finansų ministerija prognozuoja, kad dėl koronaviruso sukeltos ekonominės krizės šiemet Lietuvos BVP susitrauks 7 proc. Taigi, ir pensijos nuo kitų metų neturėtų būti didinamos.
Tačiau portalui tv3.lt iš neoficialių šaltinių pavyko sužinoti, kad valdančioji koalicija dar prieš šių metų spalį vyksiančius rinkimus norėtų pakeisti įstatymą ir pensijas vis tiek indeksuoti.
Vis dėlto Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas Tomas Tomilinas to nei patvirtino, nei paneigė.
„Neturiu tokios informacijos, taigi jos patvirtinti negaliu. Manau, kad šiuo metu analizuojama padėtis. Taip, kaip ir su minimalios mėnesinės algos didinimu“, – komentavo politikas.
Beje, dėl koronaviruso Seimas priėmė specialų įstatymą, pagal kurį rugpjūčio mėnesį visi pensininkai be įprastinės pensijos gaus ir vienkartinę 200 eurų išmoką.
Pensijos mažos, bet kaitalioti nereikėtų
Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis pripažino, kad įstatyme numatytos išlygos, kada pensijos neindeksuojamos. Tačiau, jo nuomone, tikėtina, kad politikai taisykles apeis.
„Jeigu jau išeina, kad indeksas teigiamas, matyt, politikai indeksuos iš paskutiniųjų. Vargu, ar jie žiūrės išlygų. Vis dėlto, manau, kad jei formali taisyklė suveiktų dėl BVP mažėjimo, politikų nervai neišlaikys, jei taip galima pasakyti, ir pensijos bus indeksuojamos nepaisant visko.
Ypač turint galvoje, kad taip lengvai dabar čia skolinamasi, visiems po 200 eurų dalijama. Matyt, lygiai taip pat lengvai bus nuspręsta, kad taisyklės sau arba mes jas atitinkamai mokėsime perskaityti. Labai tikėtina, kad net jeigu taisyklė suveiktų ir pensijų nereikėtų neindeksuoti, jos vis tiek bus kažkiek indeksuojamos“, – komentavo T. Medaiskis.
Anot jo, nėra jokios „šventos tvarkos“, kurios negalėtų pakeisti politikai. Nebent indeksavimas būtų kaip nors įtvirtintas Konstitucijoje.
Profesoriaus įsitikinimu, kartą priėmus pensijų indeksavimo taisykles, jų derėtų laikytis ir nekaitalioti priklausomai nuo laikmečio:
„Bet suprantami ir žmonių interesai, dabartinių pensijų mažumas. Vis dėlto, sakyčiau, kad jei nebūtų laikomasi indeksavimo taisyklių, tai būtų labiau blogai nei gerai. Kita vertus, negalima ir nesuprasti ir motyvų, dėl kurių pensijas mėgintų didinti.
Juolab, kad palyginti su kitomis ES šalimis, mes atsiliekame ir su pakeitimo norma (t.y. pensijų ir algų santykis prastesnis – aut. past.), ir su bendra pensijoms skiriamų išlaidų suma. Iš dalies tą galima suprasti ir pateisinti tokį elgesį. Bet vis tiek, jei taisyklė jau priimta, būtų geriau, kad jos būtų laikomasi.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu senatvės pensijas gauna beveik 610 tūkst. gyventojų. Iš jų 68 tūkst. vis dar dirba.
Pensininkai, per karjerą sukaupę būtinąjį stažą, gauna vidutinę 398 eurų per mėnesį pensiją. Nesukaupusiems stažo mokama kiek daugiau nei 210 eurų pensija.
