„Valstybės vardu davėme pažadą ir tai įtvirtinome įstatyme, kad minėtas solidarumo įnašas yra laikinas, kaip ir įstatymo pavadinimas – yra taikomas susiklosčius specifinėms aplinkybėms“, – antradienį Eltai teigė Justinas Argustas.
Premjeras Gintautas Paluckas, finansų ministras Rimantas Šadžius, teisingumo ministras Rimantas Mockus bei Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus anksčiau antradienį susitiko su Lietuvoje veikiančių bankų vadovais.
Vyriausybės vadovas bankų atstovams pabrėžė, kad anksčiau solidarumo įnašas įvestas, bankams rekordinius pelnus uždirbant dėl Europos Centrinio Banko (ECB) politikos kelti palūkanų normą, o ne dėl išskirtinės jų sukurtos pridėtinės vertės.
„Premjero požiūriu, bankai, kaip atsakingas verslo sektorius, grąžino ir dabar grąžina, nes įstatymas galioja, skolą visuomenei to solidarumo vadinamo įnašo forma, tai laikome teisinga ir prasminga praktika“, – tikino premjero patarėjas.
„Ar pratęsti šio (bankų solidarumo – ELTA) mokesčio galiojimą, žinoma, spręs Vyriausybė ir Seimas, bet premjeras susitikimo metu diskusijoje patikino ir atkreipė dėmesį, kad aplinkybės yra pasikeitusios ir, atėjus laikui, galima svarstyti šio įstatymo galiojimo ir nebetęsti“, – akcentavo J. Argustas.
Visgi jis teigė, kad premjeras iškėlė ir valstybės bankams keliamus reikalavimus – pavyzdžiui, labiau prisidėti prie Kelių ir Valstybės gynybos fondų finansavimo.
„Ministro pirmininko yra prašymas ir lūkestis iš bankų, kad jie sutelktų savo akcininkų papildomus finansinius išteklius ir kaip investuotojai užpildytų tuos fondus pinigais, kurie naudojami valstybei strateginės reikšmės ir gynybos projektams finansuoti“, – tikino J. Argustas.
Bankams esą taip pat išsakytas lūkestis gerinti kreditavimo sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui, prisiimti daugiau rizikos.
„Premjeras pabrėžė, kad (…) tyrimai rodo, kad Lietuva Europoje pirmauja pagal atmestų ar atsisakytų smulkaus ir vidutinio verslo pateiktų paraiškų paskoloms skaičių“, – tikino Vyriausybės vadovo patarėjas.
„Susitikimas praėjo su bankų kolegomis tikrai geroje atmosferoje, bankų atstovai puikiai žino šios Vyriausybės lūkesčius“, – pridūrė jis.
Anot J. Argusto, premjeras laikosi nuomonės, jog bankų iki šiol sumokėtas solidarumo mokestis ženkliai prisidėjo prie šalies gynybos finansavimo – 2023 m. jo surinkta beveik 277 mln. eurų, pernai – 42 mln. eurų, o šios lėšos esą buvo nukreiptos karinio mobilumo reikmėms.
Šiuo metu komerciniams bankams Lietuvoje taikomas 21 proc. pelno mokestis, kai stambioms įmonėms taikomas standartinis 16 proc. tarifas. Bankų solidarumo įnašas įvestas 2023-iaisiais.
Pernai vasarą Seimas pritarė siūlymui pratęsti bankų solidarumo įnašą vieneriems metams – prognozuota, kad taip gynybos tikslams būtų sugeneruota 60 mln. eurų.
Mokesčio tarifas ir toliau, kaip ir 2023 m., skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių paskutinių 4 metų pajamas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
