Analitikai prognozuoja, kad ECB pinigų politikos formuotojai pakartos gegužę žengtą žingsnį ir vėl padidins skolinimosi išlaidas 25 baziniais punktais, o atidžiai stebimą indėlių palūkanų normą naudojantis indėlių galimybėmis padidins iki 3,5 procento.
Tai būtų aštuntasis Frankfurte įsikūrusios institucijos atliktas bazinių palūkanų normų padidinimas iš eilės nuo praėjusių metų liepos, kai bankas pradėjo precedento neturinčią pinigų griežtinimo kampaniją, Rusijos karui Ukrainoje padidinus maisto ir energijos sąnaudas.
Euro zonoje metų infliacija, praėjusį spalį pasiekusi 10,6 proc. piką, gegužę sulėtėjo iki 6,1 proc., o tai rodo, kad ECB pastangos turi įtakos.
Visgi banko nustatytas 2 proc. infliacijos tikslas vis dar yra toli, o pinigų politikos formuotojai pabrėžė, kad dar per anksti sustoti ir užsiminė apie palūkanų kėlimą net po birželio mėn.
ECB pirmininkė Christine Lagarde (Kristin Lagard) kiek anksčiau šį mėnesį sakė, kad palūkanų normos „artėja prie kreiserinio aukščio“, bet „turi toliau kilti“.
Jungtinėse Valstijose, atvirkščiai, tikimasi, kad centrinis bankas trečiadienį pristabdys savo palūkanų normų kėlimo ciklą po 10 iš eilės padidinimų, įvertinęs, kaip pinigų politikos sugriežtinimas atsiliepia realiajai ekonomikai.
