Stebėdama verslo elgseną ekonomikos lėtėjimo laikotarpiu bei analizuodama mokesčių vengimo tendencijas, Valstybinė mokesčių inspekcija pastebi, kad pradėjo plisti pastaraisiais metais išguiti mokesčių vengimo būdai, susiję su pajamų neapskaitymu, nelegaliu darbu.
Pasak Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko Audriaus Morkūno, išlieka „populiarūs“ tokie piktnaudžiavimo būdai, kaip paskolų be procentų teikimas asocijuotiems asmenims siekiant išvengti pajamų apmokestinimo, privačių poreikių tenkinimas įmonių lėšomis, taip padidinant įmonės PVM atskaitą.
Pavyzdžiui, vien per pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos AVMI nustatė, kad į PVM atskaitą neteisėtai siekta įtraukti per 990 tūkst. litų.
- Ar pastebėjote naujų mokesčių vengimo būdų ir kokie jie?
- Naujas reiškinys, nebūdingas ankstesniems metams, – trūkstant apyvartinių lėšų vengiama laiku deklaruoti buhalterinėje apskaitoje apskaitytas pardavimo pajamas, taip nutolinant mokesčių sumokėjimo terminą; delsiama išrašyti prekių arba turto pardavimo PVM sąskaitas faktūras, nors tos prekės ar turtas jau senai yra perduoti pirkėjui.
Padažnėjo ir atvejų, kai gyventojai, manipuliuodami nekilnojamojo turto bei vertybinių popierių dovanojimo sandoriais, siekia mokestinės naudos. Dažniausiai formaliai artimiems giminaičiams dovanojamas trejus metus neišlaikytas turtas, kuris netrukus yra parduodamas už tą pačią arba mažesnę kainą, nei buvo įvertintas dovanojimo metu.
Imtis panašių manipuliacijų nevertėtų, nes tokie sandoriai dažniausiai vertinami iš naujo. Per pastaruosius kelerius metus Klaipėdos apskrityje nustatyti 28 tokie atvejai, priskaičiuotų mokesčių, delspinigių ir baudų suma siekia per 4,5 mln. litų.
Vis dažniau nustatoma ir piktnaudžiavimo atvejų, kai mokesčiai slepiami keičiant kasos aparatų duomenis.
- Verslui stinga apyvartinių lėšų ir nėra iš ko mokėti mokesčių. Kaip apskrities mokesčių inspekcija gali padėti į tokią padėtį patekusiems verslininkams?
- Puikiai suprantame, kokia sunkmečiu yra verslo padėtis, todėl trūkstant apyvartinių lėšų ar turint kitų sunkumų, visais atvejais išeities patarčiau ieškoti kreipiantis į Mokesčių inspekciją. Įstatymai numato galimybes mokesčių mokėtojui, turinčiam laikinų finansinių sunkumų, taikyti mokestines lengvatas - mokesčių administratorius gali laikinai nepradėti ar stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras arba jas atidėti, išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą sudarant mokestinės paskolos sutartį.
Klaipėdos apskrityje per 2009 m. pirmąjį pusmetį šiomis mokestinėmis lengvatomis pasinaudojo 317 mokesčių mokėtojų – 134 fiziniai ir 183 juridiniai asmenys. Sudarytos 53 mokestinės paskolos sutartys (2008 m. per tą patį mokestinį laikotarpį – 21). Mokestinės nepriemokos, kurios sumokėjimo terminas atidėtas ar išdėstytas, suma siekia 3,7 mln. litų (2008 m.– 208 tūkst. litų).
Per pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos AVMI nepradėjo arba sustabdė nesumokėtų mokesčių išieškojimo procedūras 264 mokesčių mokėtojams dėl daugiau nei 13 mln. litų mokestinės nepriemokos.
Didžiausią mokestinės nepriemokos dalį sudaro statybos, transporto bei baldų prekybos sektoriaus mokesčių mokėtojų mokestinė nepriemoka, o pagal nesumokamus į valstybės biudžetą mokesčius vis dar didžiausią dalį – apie 49 proc. – sudaro PVM mokestinė nepriemoka.
- Valstybinė mokesčių inspekcija tvirtina, kad trečdaliu sumažėjo skundų dėl nelegalių atlyginimų, nors tokių atlyginimo mokėjimo atvejų padaugėjo.
- Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pranešimų apie darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“ Klaipėdos apskrityje sumažėjo penktadaliu, tačiau teigti, kad išaugo gyventojų „tolerancija“ šešėlinės ekonomikos apraiškoms, būtų neteisinga.
Klaipėdos apskrityje per pirmą šių metų pusmetį pasitikėjimo telefonu gauti 67 pranešimai apie darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“, taip pat gauta 18 kitų institucijų bei gyventojų pranešimų raštu. Už tokio ar panašaus pobūdžio mokestinius pažeidimus šiais metais Klaipėdos AVMI papildomai apskaičiavo per 570 tūkst. litų mokėtinų mokesčių, baudų ir delspinigių.
Padaugėjo pranešimų dėl nelegalių darbuotojų (ypač statybose, kirpyklose, teikiančių autoremonto paslaugas, prekiaujančių turguose), darbuotojams neišmokamo darbo užmokesčio, taip pat pranešimų apie dirbtinai ruošiamus įmonių bankrotus. Vis dažniau apie daromus mokestinius pažeidimus praneša ir verslininkų konkurentai.
- Kas šiuo metu Klaipėdos AVMI laikoma problema Nr. 1, kurią išsprendus mokesčių mokėtojai pajaustų pagerėjimą?
- Kategoriškai įvardinti vieną problemą būtų sudėtinga. Galima paminėti, kad iki šiol Lietuvoje nėra atliktas kompleksinis šešėlinės ekonomikos vertinimas.
Mokesčių administratorius ypač didelį dėmesį skiria elektroninių paslaugų plėtrai – tokios paslaugos ne tik pasitarnauja mokesčių mokėtojams, jos taupo ir valstybės lėšas. Artimiausių kelerių metų VMI planai – elektroninės visuomenės informavimo ir konsultavimo informacinės sistemos (ESKIS) įdiegimas. Ši priemonė, apimanti naujus komunikavimo kanalus, išplės patogias autorizuotas elektronines mokesčių mokėtojų švietimo, konsultavimo ir aptarnavimo viešąsias paslaugas. Jos taps interaktyvesnės, visiems prieinamos, bus įgyvendintas „vieno langelio“ principas, t. y. mokesčių mokėtojas beveik visas VMI teikiamas paslaugas galės gauti internetu – nuo individualaus pranešimo iki prašymų, pažymų užsakymo, e. seminaro ir t. t. Atsiras ir naujų paslaugų, pvz., priminimai konkretiems mokėtojams, bendravimas internete „on-line“.
Kaip vieną iš didžiausių problemų šiuo metu galima įvardinti ir dalies mokesčių mokėtojų sąmoningumo stoką – kai kurie mokesčių mokėtojai laiku neįvykdo AVMI nurodymų ir tuo pirmiausia pakenkia sau, užtęsdami mokestines procedūras. Dėl neteisingų ir aplaidžiai pateiktų vieno mokesčių mokėtojo duomenų gali nukentėti ir kiti mokesčių mokėtojai.
- Ar apskrities inspekcija pajuto ekonominio sunkmečio padarinius?
- Valstybės tarnyba, kaip ir privatusis sektorius, išgyvena neramius laikus. Visi inspekcijoje stengiamės, kad įtampos būtų kuo mažiau, todėl šiam didžiajam etatų mažinimui pasirengėme jau sausio mėnesį.
Klaipėdos AVMI sumažintos 28 pareigybės, teko atleisti dalį žmonių, jų darbai išdalinti esamiems darbuotojams. Mažėjo ir darbuotojų darbo užmokestis. Visi puikiai suvokiame situaciją ir žinome, kad kitos išeities, kaip kuriam laikui susispausti, nėra.
Darėme viską, kad išlaikytume stabilumą, tuo pačiu ėmėmės kitų taupymo priemonių, tarp jų ženkliai sumažinome įstaigos išlaikymo išlaidas. Jaučiame ir anksčiau padarytų investicijų grąžą. Viena iš jų – elektroninė deklaravimo sistema.