„Visuomet sakydavome, kad itin abejojame dėl šio projekto su šiuo kontekstu“, – radijui „France Inter“ sakė Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as.
Konkrečiai paklaustas, ar Prancūzija nori, kad Berlynas atsisakytų šio projekto, C. Beaune'as atsakė: „Tikrai, mes tai jau sakėme.“
JAV ir kelios Europos šalys, tokios kaip Lenkija, kritikavo Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą į Vokietiją projektą „Nord Stream 2“ ir sakė, kad jis padidins Vokietijos ir Europos Sąjungos priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų tiekimo.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel tvirtai teberemia šį kontroversišką projektą, nepaisydama griežtos kritikos savo šalyje ir už jos ribų.
Pasak C. Beaune'o, Europos lyderiai svarsto naujas sankcijas Rusijai dėl prezidento Vladimiro Putino griežtų priemonių prieš sausio viduryje suimto A. Navalno vadovaujamą opoziciją.
Tūkstančiai žmonių ignoravo valdžios perspėjimus ir sekmadienį, jau antrą savaitgalį, dalyvavo masinėse protesto akcijose visoje Rusijoje prieš prezidento Vladimiro Putino garsiausio kritiko, kurio laukia teismas ir galbūt keleri laisvės atėmimo metai, areštą.
„Sankcijos jau paskelbtos,... bet turime pasakyti aiškiai: jų nepakaks“, – sakė C. Beaune'as.
„Svarstoma „Nord Stream“ galimybė“, – pridūrė jis, bet pripažino, kad šį sprendimą turi priimti Vokietija, „nes dujotiekis yra Vokietijoje“.
„Nord Stream 2“ priklauso Rusijos valstybinei bendrovei „Gazprom“, į jį yra investavusios kelios Europos bendrovės. Dujotiekio statyba buvo sustabdyta 2019 metų gruodį, kai Šveicarijos bendrovės laivai nutraukė darbus dėl JAV sankcijų grėsmės, ir „Gazprom“ buvo priversta bandyti jį užbaigti panaudodama savo turimus resursus.
Baltijos jūros dugnu klojamas „Nord Stream 2“ padvigubintų Vokietijai, Europos didžiausiai ekonomikai, tiekiamų rusiškų dujų apimtis.
Iki šiol nutiesta daugiau kaip 2,3 tūkst. iš 2,46 tūkst. kilometrų, tai yra 94 proc., „Nord Stream 2“ dujotiekio.
