Kai Lietuvoje kas antras gyventojas yra išlaikomas iš biudžeto, labai svarbu uždaryti bet kokias landas, leidžiančias nemokėti mokesčių, teigia Jonas Guzavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, įmonės „Kauno liftai“ generalinis direktorius.
„Lietuvoje 410 tūkst. žmonių yra išlaikomi iš biudžeto, 265 tūkst. darbuotojų gauna atlyginimą, mažesnį už minimalią algą, kuri į rankas sudaro 670 litų. Tūkstantis tokią algą gaunančių darbuotojų gamykloje sumoka mokesčių tiek, kiek atskaičiuoja 150 darbuotojų normalioje įmonėje, – antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos diskusijoje kalbėjo J. Guzavičius. – Dirbančiųjų šalyje yra maždaug 1,1 milijono, pagal patentus dar dirba 30–40 tūkst. gyventojų. Pridėjus tuos 410 tūkst. išlaikomųjų iš biudžeto ir tuos 265 tūkst. su maža alga ir praktiškai nemokančius mokesčių, dar visa tai atėmus iš darbuotojų skaičiaus, lieka 435 tūkst., o iš tiesų praktiškai tik 400 tūkst. mokesčių mokėtojų Lietuvoje.“
Todėl, jo teigimu, Lietuvoje kalbėti apie progresinius mokesčius neturėtų apsiversti liežuvis.
„Tie, kurie mokesčių beveik nemoka, ir nemokės tų progresinių mokesčių“, – teigė jis.
„Dabar žiūrėkite: pridėję 410 tūkst., gyvenančių iš biudžeto, 265 tūkst., kuriems reikia mokėti visokias pašalpas, pridedame dar 230 tūkst. bedarbių, kuriems taip pat reikia mokėti pašalpas, dar 800 tūkst. pensininkų, kokius gauname skaičius? Ar Seimo nariams jie ką nors sako?“, – aiškino konfederacijos viceprezidentas.
Pagal J. Guzavičiaus aritmetiką, Lietuvoje iš trijų milijonų gyventojų 1,7 mln. yra išlaikytiniai, ir tai neskaičiuojant vaikų.
„Todėl noru pasakyti: uždarykime landas. Anksčiau būdavo laikoma, kad dirbti mažiau negu aštuonias valandas – tai nukrypti nuo normalių darbo sąlygų, o dabar viskas galima – mes dabar leidžiame dirbti 7, 6, 5, 4 valandas“, – sakė jis.
Kita landa – tai nuo gegužės 1-osios įsigaliojantis apribojimas gyventojams, dirbantiems su verslo liudijimu, gauti ne daugiau kaip 10 proc. pajamų iš juridinių asmenų, ir atseit turintis panaikinti piktnaudžiavimą.
„Pavyzdžiui, aš įdarbinu patentininką statybininką ir per metus jam sumoku 2,4 tūkst. litų. Metų gale jis pasiima savo deklaraciją ir dešimčiai savo kaimynų surašo atlikęs buto remontus. Tuomet jam nereikia mokėti jokių mokesčių, PVM mokėtoju jis netampa, bet gauna dar 20 tūkst. litų“, – pateikė pavyzdį J. Guzavičius.
