Pramonės atsigavimą eksporto sąskaita prognozuojantys gamintojai neatmeta, kad po kurio laiko kainos Lietuvoje pasieks Vakarų lygį. Kol kas drastiškai augančias žaliavų kainas Lietuvos gamintojai perkelia ant užsienio vartotojų pečių, tačiau ir tokios galimybės netrukus išseks. Pramonininkai baiminasi, kad pasaulyje formuojasi naujas – žaliavų kainų – burbulas, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.
Lietuvos pramonininkai neatmeta, kad visai netrukus jiems gali tekti didinti savo produkcijos kainas dėl drastiškai brangstančių žaliavų. Pasaulyje jau keliskart pabrango ne tik nafta, metalai, bet ir medvilnė, kakava, cukrus bei kitos žaliavos, be kurių neapsieinama Lietuvoje.
Pramonininkai pripažįsta – mūsų įmones kol kas gelbsti finansiškai pajėgesni užsienio vartotojai. Todėl jiems skirta eksportuojamoji produkcija brangsta, o vidaus rinkoje esą išlaikomos mažesnės kainos. Tačiau gamintojai perspėja, kad ilgai subsidijuoti Lietuvos vartotojus eksporto sąskaita esą nepavyks.
„Tai reiškia, kad ateinančiais metais kainos augs ir augs labai stipriai. Jos turės pasiekti tą lygį, koks yra Vakarų Europoje. Šiandien mes perkam pigiau todėl, kad mūsų įmonės subsidijuoja lietuvišką vartotoją eksporto sąskaita“, – aiškina Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Mat jau dabar dalis įmonių, norėdamos išsilaikyti vidaus rinkoje ar išlaikyti gamybos lygį, produktus Lietuvoje parduoda su nuostoliu – pigiau negu kainuoja juos pagaminti.
„Savikainai augant, tik laiko klausimas, kiek įmonės dar galės dengti galutinio produkto kainą iš savo užsiaugintų kažkada lašinių. Bet ateis ta diena, kai reikės, kad ir galutinio produkto kaina atspindėtų ir savikainą. O tai gali atsitikti ir šiemet“, – prognozuoja asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas.
Pramonininkai baiminasi, kad žaibiškai brangstančios žaliavos gali labiausiai prispausti tradicinės apdirbamosios pramonės, kokia dominuoja ir Lietuvoje, įmones.
„Kainos siekia rekordinį lygį, net aukštesnį, nei turėjome 2008 metų viduryje, nei turėjom prieš 5 metus. Tai leidžia teigti, kad pučiasi naujas burbulas, šį kartą – ne turto, o žaliavų burbulas“, – tvirtina S. Besagirskas.
„Įdomiausia yra tai, kad jei medvilnė tapo deficitine preke ir jos kainos išaugo rekordiškai, tris kartus, tai į tą estafetę pasileido ir kiti natūralūs pluoštai, pavyzdžiui, vilna, kurios kaina išaugo du kartus“, – sakė Aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinis direktorius Gediminas Viškelis.
Gamintojų nuomone, brangstant žaliavoms, gali atsirasti nauja spekuliantų kasta, kuri bandys užsidirbti iš pramonės poreikių. Tokių užuomazgų esą jau pastebima ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, medienos žaliavos konkursuose, kurių vienas visai neseniai baigėsi.
„Didžiąją dalį, daugiau kaip pusę, medienos nupirko ne negamybinės įmonės, o prekybinės įmonės, kurių investicijos, kaip mes, medienos perdirbėjai, šnekam yra mobilus telefonas ir lietuvių liaudies mašina „Audi 100“. Ir įsivaizduokit, kur po to ta mediena atkeliaus. Ji po vieno, kito mėnesio atkeliaus prie tų pačių fabrikų vartų su 20 proc. antkainiu“, – teigia asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas R. Beinortas.
Nors, anot pramonininkų konfederacijos apklausos, dauguma įmonių vadovų į šiuos metus žvelgia optimistiškai, analitikų teigimu, brangstant žaliavoms įmonių konkurencingumą gali padidinti tik dar labiau mažinamos gamybos sąnaudos, atnaujinamos technologijos.
Stipraus vidaus rinkos atsigavimo šiemet tikrai nelaukiama. Ji esą gali augti ne daugiau kaip 2–3 proc., o štai eksportas, nepaisant visų trukdžių, pramonininkų prognozėmis. šiemet augs maždaug 8–10 proc.
Aurelija MALAKAUSKAITĖ
