Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. rugpjūčio mėnesį, lyginant su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, šalies pramonės produkcija ūgtelėjo 6,6%, t.y. šiek tiek lėčiau nei ankstesniais mėnesiais.
„Naujausi statistiniai rodikliai liudija, kad Lietuvos pramonė – šalies ūkio atsigavimo lokomotyvas – išlaiko santykinai aukštą augimo tempą, tačiau augimas laipsniškai praranda pagreitį, o pramonė išlieka neigiamų makroekonominių tendencijų pasaulyje įkaite. Pramonės sektorius tradiciškai itin jautriai reaguoja į verslo ciklo pokyčius, o Lietuvos pramonė yra itin tampriai susijusi su užsienio rinkomis (68% pramonės produkcijos yra skirta užsienio vartotojams), tad lėtėjančios pasaulio ekonomikos apsukos šiek tiek koreguoja Lietuvos pramonės plėtros tempus“, - konstatuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Anot p. Izgorodino, naujausi makroekonominiai rodikliai rodo, kad pasaulio ekonomikos sulėtėjimas gali būti kiek ženklesnis nei iš pradžių buvo tikimasi. „Akivaizdu, kad recesijos įtaka JAV ekonomikai buvo didesnė nei iš pradžių prognozuota, o JAV ūkio atsigavimas – lėtesnis nei buvo manoma. Augimas pastebimai sulėtėjo ir Europoje (kuriai tenka 60% lietuviškų prekių eksporto), kur padėtį dar labiau paaštrina euro zonos fiskalinė krizė. Euro zonos gamintojų lūkesčiai yra prasčiausi per dvejus metus ir rodo letargišką BVP augimą regione, artimiausius porą ketvirčių sieksiantį vos 0,1-0,3 proc. punkto“, - tvirtina analitikas.
Analitiko nuomone, nemažai nerimo kelia pastaraisiais mėnesiais padidėjusi įtampa pasaulio finansų rinkose, kuri jau sumažino šalies gamintojų bei vartotojų pasitikėjimą. „Kuo ilgiau stebėsime neramumus akcijų rinkose, tuo didesnė tikimybė, kad panika stipriau persimes ir į realų sektorių. Pirma, neapibrėžtumai dėl tolesnės ūkio plėtros, mažėjantis verslo pasitikėjimas bei didėjanti įtampa tarpbankinėje rinkoje gali paskatinti įmones atidėti investicinių projektų įgyvendinimą. Antra, vartotojai, nerimaudami dėl ekonominių perspektyvų bei padėties darbo rinkoje, bus linkę mažiau vartoti ir daugiau taupyti. Savo ruožtu, lėtesnis verslo investicijų atsigavimas bei didėjantis gyventojų polinkis taupyti galiausiai gali turėti neigiamos įtakos Lietuvos pramonės gamybos apimtims“ ,- reziumuoja p. Izgorodinas.
