Prakalbo apie pokyčius parduotuvėse – keičiasi ne tik kainos, bet ir pirkėjai: „Bus įdomu stebėti“

Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnius produktus, ne pirmo būtinumo prekes perka tik su nuolaida. Vis tik pirkėjai perka daugiau užkandžių, putojančio vyno ar nealkoholinio alaus.

Ekonomisto teigimu, pajamų pokytis greit viršys infliaciją, šaltuoju sezonu bus pigesnės dujos, elektra, bet stipriai išlaidauti neleis kiti veiksniai. Pavyzdžiui, didelės paskolų palūkanos ar 20 proc. išaugusios kelionės į užsienį.

Kainos augo, o apyvarta mažėjo?

Per pastaruosius metus gyventojų pajamos didėjo, kainos augo, tačiau, remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, mažmeninės prekybos bei maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta mažėjo (atitinkamai 0,8 ir 1,3 proc.).

TAIP PAT SKAITYKITE:

Būsto kainos Lietuvoje per ketvirtį augo 2,4 proc.

Už 2 kambarių buto nuomą – vidutiniškai 720 eurų: kainos Vilniuje ir Kaune krito, Klaipėdoje – kilo

PVM lengvata maistui: ekonomistas įvertino, ar produktai pradėtų pigti

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko aiškinimu, mažmeninės prekybos pokyčiai yra skaičiuojami lyginamosiomis kainomis, t. y. eliminavus infliacijos įtaką.

Pavyzdžiui, maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta eurais liepą buvo 9,5 proc. didesnė negu prieš metus, tačiau, įvertinus infliaciją, ji buvo 3,8 proc. mažesnė negu prieš metus.

Anot specialisto, taip pat šių metų pirmą pusmetį buvo su mažmenine prekyba – apyvartos eurais pokytis pirmą pusmetį dar buvo teigiamas, tačiau, įvertinus infliaciją, pokytis buvo neigiamas.

„Ypač praėjusių metų antrą pusmetį ir šių metų pirmą pusmetį matėme, kad, infliacijai viršijus gyventojų pajamų augimo tempą, realus perkamų prekių kiekis mažėjo.

Dabar, infliacijai sparčiai mažėjant, tikrai bus įdomu stebėti, kas vyks su mažmenine prekyba ir paslaugų vartojimu“, – įžvalgomis dalinosi T. Poviliauskas.

Anot jo, yra daug prielaidų teigti, kad metinis mažmeninės prekybos pokytis lyginamosiomis kainomis metų pabaigoje bus šiek tiek teigiamas.

Kodėl infliacijai mažėjant gyventojams vis tiek nepavyks išlaidauti?

Ekonomistas nurodė, kad didesnis negu infliacija metinis pajamų pokytis bus rudenį – tada žmonių galimybės išlaidauti bus šiek tiek didesnės. Jis atkreipė dėmesį, kad šiemet šaltuoju sezonu gyventojai elektrai, dujoms ir šilumai išleis mažiau pinigų negu prieš metus.

„Tačiau pokytis nominaliomis kainomis arba eurais veikiausiai liks arti nulio, nes tiesiog mažmeninių prekių kainos nebeaugs, o kai kurių ir kris.

Tiesa, tai, kad infliacija – mažesnė negu pajamų augimas, nereiškia, kad žmonės tikrai daugiau išlaidaus. Gali būti, kad jie daugiau taupys norėdami būti atsargesni. Be to, dalis žmonių yra priversti daugiau išleisti paskolų palūkanų išlaidoms“, – pabrėžė T. Poviliauskas.

Ekonomistas pridūrė, kad vertėtų neužmiršti ir vadinamojo pokovidinio efekto – pasibaigus pandemijai, žmonės labai sumažino tų prekių, kurių prisipirko per pandemiją pirkimą. Ir išlaidavo tam, ko labiausiai trūko per pandemiją: kelionėms, renginiams, susitikimams su draugais ir panašiai.

Anot pašnekovo, tą mes vis dar matėme ir šiemet, kai žmonių kelionės į užsienį augo daugiau negu 20 proc., o išlaidos tokioms prekėms, kaip IT įranga, ryšio priemonės, baldai – mažėjo. Tačiau šis efektas, T. Poviliausko teigimu, slopsta.

Gyventojai taupo – vaikosi akcijų ir renkasi pigiausius produktus

SEB banko atstovo nuomone, šių metų pabaiga paslaugų teikėjams nebebus tokia stipri, kaip praėjusių metų antra pusė ar šių metų pirmas pusmetis:

„Tiesiog bus tam tikra stabilizacija, kai žmonės atsargiau išlaidaus ne pirmo būtinumo paslaugoms, bet pokyčiai, kol kas panašu, nebus dideli.“

„Rimi“ Ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė pastebi, kad pirkėjai šiuo metu išties yra linkę taupyti.

„Jie stebi kainas, varto savaitinius leidinius, stebi akcijas ir nuolaidas. Taip pat ieško pigesnių alternatyvų. Pastebime, kad būtent pigiausių produktų pardavimai auga labiausiai – 17 proc., palyginti su metų pradžia“, – kalbėjo atstovė.

Anot jos, negalima teigti, kad brangiausių produktų pardavimai sumažėjo, o galbūt dėl daugybės ekonominių faktorių jų augimas yra lėtesnis.

Atstovė išskyrė ir tai, kad taupydami žmonės rečiau renkasi ne pirmojo būtinumo prekes. Jie kur kas labiau planuoja savo pirkinius pagal sezoną ir poreikį.

Tad ne maisto prekes, pasak E. Krasauskienės, yra linkę įsigyti tuomet, kai jiems taikomos nuolaidos ar galioja akcijos.

Kainos mažėja, bet vis tiek yra 20 proc. didesnės

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis teigė, kad Lietuvoje jau 5 mėnesius iš eilės stebimas prekių kainų mažėjimas. Tačiau nuo piko jos sumažėjo vos 2,5 proc., tad vidutinės kainos išlieka net 20 proc. didesnės nei praėjusių metų pradžioje.

„Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis nurodė, kad prekybos tinklo apyvarta tikrai nemažėja, o atvirkščiai – žiūrint į metinius rezultatus yra išaugusi. Tą, anot jo, lemia infliacija.

Pašnekovas teigė nepastebintis padidėjusio pirkėjų taupumo: „Mūsų pardavimai yra stabilūs, pirkėjai stabiliai perka „Norfos“ parduotuvėse.“

„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė neslėpė, kad prekybos tinkle krepšelio suma auga. Tačiau ženklių pokyčių taip pat nepastebi – klientai perka įprastus produktus.

Renkasi pigesnes alternatyvas

Prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas nurodė, kad pakitusios pirkėjų krepšelių sudėties neįžvelgia.

Tačiau pastebi, kad jau šių metų pradžioje gyventojams tapo aktualesnės ne tik prekės, kurioms taikomos nuolaidos ar akcijos – pirkėjai dažniau rinkdavosi ir iš pigesnių produktų kategorijos.

Jo teigimu, pirkėjai, norėdami sutaupyti, ypač domisi privačių ženklų linija.

Tą pastebi ir „Rimi“ atstovė: „Pirkėjai vis labiau atsisuka į privačios etiketės gaminius, kurie nenusileidžia kokybe gerai žinomiems vardams, bet tuo pačiu leidžia ženkliai sutaupyti.“ „

Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė neslėpė, kad pastaraisiais mėnesiais pirkėjų elgsenai ir jų prekių krepšeliui įtakos turėjo infliacija ir jos sąlygoti prekių kainų pokyčiai.

Anot jos, tai lėmė, kad vis didesnė klientų dalis tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse pradėjo lankytis žemų kainų prekybos tinkluose, rinktis jų privačius prekės ženklus:

„Būtent privatūs prekių ženklai leido pirkėjams išlaikyti panašų krepšelį, neaukoti prekių kokybės ir sutaupyti. Matome, kad privatūs prekės ženklai sudaro dar didesnę dalį pirkėjų krepšelio.“

Perka daugiau užkandžių, mažiau – makaronų ar kruopų

„Maximoje“ stebimos augančios kai kurios maisto prekių ir gėrimų kategorijos. Anot M. Tilmanto, pirkėjai šiuo metu įsigyja daugiau pieno produktų: varškės ir jos produktų, sviesto. Dažniau renkasi šviežią vištieną, kalakutieną. Taip pat auga bananų ir kavos vartojimas.

„Įdomu tai, kad nealkoholinis alus ir vaisvandeniai per karantiną netekę savo populiarumo vėl sugrįžta į pirkėjų krepšelius ir tampa prekėmis, kurių pardavimai šiuo metu taip pat auga“, – įžvalgomis dalinosi atstovas.

„Iki“ atstovės teigimu, pastaruosius 7 mėnesius auga užkandžių populiarumas. Pirkėjai daugiau perka spragėsių, šokolado, ledų, perka daugiau putojančio vyno.

„Jeigu žiūrėtumėme, kas šiek tiek mažėja, tai – alaus pardavimai PET buteliuose. Žmonės taip pat perka mažiau ilgai galiojančių produktų, tokių kaip makaronai, manų kruopos.

Tačiau čia galbūt įtaką daro prieš tai metus Rusijos karo Ukrainoje kontekste buvęs panikos paveiktas pirkimas, kai tokių produktų pirkėjai užsipirko ilgam į priekį“, – sakė V. Budrienė.

Akcijos leido sutaupyti 1,4 mln. eurų

Pasak „Maximos“ atstovo, prekybos tinklas beveik du mėnesius sumažino kone pusę tūkstančio pirkėjų mėgstamiausių prekių ženklų produktų įprastines kainas. Tokiu būdu pirkėjai jau sutaupė 1,4 mln. eurų.

„Lidl“ atstovė nurodė, kad nuo pavasario buvo sumažintos daugiau nei 620 reguliarių kainų. Pavyzdžiui, visai neseniai buvo dar labiau sumažintos duonos kainos.

„Rimi“ atstovė taip pat įvardijo, kad pirkėjams siūloma įsigyti daugiau nei 600 pamėgtų, būtinųjų produktų bene žemiausia rinkoje kaina.