Tuo piktinosi skaitytojas Egidijus (vardas pakeistas), kuris neseniai išėjo į pensiją ir neslėpė nusivylimo jos dydžiu:
„Nebuvau labai turtingas, nepasiekiau didelės karjeros, bet dirbau daug ir ilgai. Sukaupiau didelį stažą, sąžiningai mokėjau didelius mokesčius. Ir kam?“
Pasak jo, kaimynas neišdirbo net 17 metų ir gauna tokio pat dydžio pensiją.
„Tai kam tada reikalingas tas stažas, kam kaupiami tie taškai? Kodėl žmonės tiesiog negali kaupti sau ir senatvėje tiesiog naudotis tais pinigais, kuriuos įmokėjo? Na, kiek per gyvenimą pervedė „Sodrai“, tiek ir turi.
Tada bent žinotum, kiek sukaupei, kiek dar gali dasidėti. Nereikėtų nei to stažo, nei nieko. O dabar aklai tuos mokesčius moki ir nežinai, ką gausi“, – svarstė Egidijus.
Tad naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kas būtų, jei asmuo senatvėje gautų tiksliai tiek pinigų, kiek ir sumokėjo, nepaisant jo stažo ir neskaičiuojant jokių apskaitos vienetų.
Pensija – tai ne jūsų, o kitų mokami pinigai
„Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič aiškino, kad valstybinio socialinio draudimo (VSD) sistema veikia einamojo finansavimo, o ne kaupiamuoju principu.
Tai reiškia, kad šiuo metu dirbantys žmonės savo įmokomis finansuoja dabar mokamas pensijas – taip pat, kaip jų pensijas ateityje finansuos tuo metu dirbsiantys ir įmokas mokėsiantys žmonės.
„Todėl „Sodros“ pensija nėra kaupiama individualiai asmeniui. Ji nepriklauso tiesiogiai nuo sukauptų pinigų sumos, bet nuo stažo ir apskaitos taškų skaičiaus.
T. y. nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kiek socialinio draudimo įmokų sumokėjo“, – nurodė ji.
Pasak M. Kozič, lėšų kaupimo principu veikia privatūs kaupimo fondai, o socialinio draudimo sistema yra paremta solidarumo principu:
„Sodros“ pensija yra socialinė garantija, užtikrinanti pajamų tęstinumą visiems, net ir tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių negalėjo uždirbti daug, pvz., dirbo mažiau apmokamą darbą.“
Vis tik ji atkreipė dėmesį, kad žmogaus asmeninis indėlis į sistemą turi įtakos jo pensijos dydžiui.
Jei žmogus įgyja daugiau nei būtinąjį stažą, padidėja jo bendroji pensijos dalis. O, kuo daugiau įmokų žmogus sumoka, tuo didesnė bus jo individuali pensijos dalis.
Kam pensijos sumažėtų labiausiai?
Apie idėją pensijas mokėti ne pagal stažą ar apskaitos taškus, o būtent pagal įmokėtus pinigus, pasisakė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Anot jos, kiekvieną pakeitimą yra svarbu įvertinti tikslo požiūriu: ko tokiu pakeitimu siekiama.
Ministerijos atstovai paminėjo, kad Lietuvos socialinio draudimo pensijų sistemai – jau 30 metų. Ją reformuojant 1995 m. buvo siekiama pereiti nuo lengvatomis pagrįstos sistemos prie socialiniu draudimu ir įmokų mokėjimu grįstos sistemos.
„Primename, kad stažas pensijai yra skaičiuojamas pagal pensijų draudimo įmokas nuo minimalios mėnesinės algos, apskaitos vienetams – nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Jei pensijos būtų skaičiuojamos vien pagal įmokas, tai reikštų, kad dažnu atveju moterys, neįgaliųjų slaugytojai, mažų pajamų gavėjai ir eilė kitų asmenų kategorijų sukauptų tikrai nedideles socialinio draudimo pensijas“, – atkreipė dėmesį SADM.
Taigi, vien virtualiomis sąskaitomis grindžiama sistema būtų nenaudinga ilgai dirbantiems mažų pajamų gavėjams, o naudinga tik didelių pajamų gavėjams, kas didintų ir taip didelę pajamų nelygybę.
Ministerijos aiškinimu, tai – socialinio solidarumo išraiška, kuomet tie, kurie uždirba mažiau ir atitinkamai mažiau įmokų sumoka „Sodrai“, dėl bendrosios pensijos dalies, susietos būtent su stažo trukme, gali tikėtis didesnių pensijų, nei būtų tos, kurios apskaičiuojamos vien pagal įmokas.
Senatvės pensijos – nuo 350 iki 2000 eurų
„Sodra“ atstovė nurodė, kad turint būtinąjį stažą (šiemet – 34 metai) visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2025 m. jis yra 450 eurų.
M. Kozič atskleidė, kad didžiausios senatvės pensijos Lietuvoje viršija 2 tūkst. eurų, o mažiausios senatvės pensijos nesiekia ir 350 eurų.
„Lietuvoje gyvenantiems pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos.
Jas gauna socialinio draudimo senatvės pensijų ir negalios (netekto darbingumo) pensijų gavėjai, netekę 60 ir daugiau procentų dalyvumo (darbingumo)“ – komentavo pašnekovė.
Ji primena, kad pensijos kasmet yra indeksuojamos, t. y. didinamos prisitaikant prie infliacijos, kintančių atlyginimų ir ekonomikos sąlygų.
Senatvės pensiją sudaro 2 dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis.
Bendroji dalis šiemet buvo padidinta 10,63 proc., o individualioji pakilo dėl 12,23 proc. padidėjusios apskaitos taško vertės.
Kaip skaičiuojama pensija ir jos dalys?
Bendroji dalis visiems yra tokia pati ir priklauso nuo bazinės pensijos dydžio, kuris kasmet yra didinamas. Šiemet bendroji pensijos dalis yra lygi 298,45 euro.
Taigi tiek minimalų (15 metų), tiek būtinąjį (34 metų) stažą turintiems pensininkams priklauso tokia pati – 298,45 euro – bendroji pensijos dalis.
Vis tik, jei asmuo turi didesnį nei 34 metų stažą, bendroji pensijos dalis bus proporcingai didesnė.
Pvz., žmogui, kuris turi 42 metų stažą, bendroji dalis kiltų iki 368,67 euro (42/32 metų x 298,45 euro).
Tuo metu individualiąją pensijos dalį lemia įgytų apskaitos taškų skaičius. O jų skaičius priklauso nuo to, kiek mėnesių asmuo mokėjo pensijų draudimo įmokas ir nuo kokio atlyginimo.
1 taškas sukaupiamas, kai žmogus savarankiškai (ar jo darbdavys) visus metus, kas mėnesį, moka pensijų draudimo įmokas nuo tais metais nustatyto vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Jeigu asmuo uždirba daugiau nei VDU, per metus jis gali sukaupti daugiausia 5 apskaitos taškus.
O apskaitos taško vertė kasmet yra indeksuojama ir šiemet siekia 7,16 euro. Taigi, jei asmuo turi, pvz., 20 apskaitos taškų, jo individualioji pensijos dalis sieks 143,2 euro (20 x 7,16).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
