Potvynis atskleidė lietuvių nepraktišką požiūrį į savo turto apsaugą. Vanduo nuniokojo namus, baldus, buitinę techniką. Kiemuose pastatyti automobiliai buvo pasmerkti skęsti, o apsemtuose ūkiniuose pastatuose liko ne tik daržovės, bet ir žemės ūkio technika.
Draudimas nepopuliarus
Sugadintą turtą daugeliui teks atnaujinti patiems, nes jis neapdraustas. Draudėjai pastebi tendenciją, kad drausti turto lietuviai dažniausiai suskumba tik įvykus nelaimei.
Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ paskelbė, kad nuo gamtos stichijos apdraudusiems turtą klientams gali tekti išmokėti apie 750 tūkstančių litų. Skelbiama, kad vidutinė žala gali siekti apie 2,9 tūkst. litų turto draudimo klientams ir 5 tūkstančius litų apsidraudusiesiems kasko draudimu. Bendrovės duomenimis, savo būstą draudžia tik apie 25 procentus asmenų, todėl daugeliui į potvynio zoną patekusių gyventojų nuostoliai gali pasirodyti nepakeliami.
„Ekspertai bando apžiūrėti ir įvertinti žalą. Dėl potvynio masto išmokėtos išmokos gali būti vienos didžiausių. Pažeistų objektų yra labai daug. Didžioji dauguma lietuvių nėra apsidraudę – toks jau jų būdas. Žmonės puola draustis tada, kai įvyksta nelaimė. Dažniausiai turtą draudžiasi tie, kurie ėmė paskolas būstui statyti, ir tie, kurie yra sąmoningi“, – pasakojo bendrovės „Ergo Lietuva“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius.
Maždaug tokią pat sumą, kaip ir „Ergo Lietuva“, savo klientams prognozuoja išmokėsianti ir bendrovė „Lietuvos draudimas“. Kiek draudimo išmokų teks Panevėžio regiono gyventojams, kol kas neapskaičiuota.
„Išskirti Panevėžio regiono dabar negalime. Planuojame, kad gyventojams turėsime išmokėti apie 750 tūkstančių litų, bet ši suma gali būti didesnė. Vien vakar į mus kreipėsi apie 200 klientų, jie prašo išmokėti 440 tūkstančių litų. Potvynis tęsiasi, o žalos vis daugėja.
Problemiškiausios upės išlieka Nevėžis ir Neris – Panevėžys ir Kaunas“, – tvirtino bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovė ryšiams su visuomene Ernesta Dapkienė.
Ji teigė, kad daugiausia nuostolių dėl potvynio turės būtent „Lietuvos draudimas“, nes šios bendrovės klientai – apie 70 procentų visų turtą draudžiančių gyventojų.
Vanduo gadino turtą
Labiausiai Panevėžyje nuo potvynio nukentėjo šalia Piniavos esančių sodų bendrijų gyventojai. Dalis jų į sodų bendrijas atvyksta vasarą, todėl dažniausiai žiemą vertingų daiktų nepalieka.
Tačiau nemažai panevėžiečių pastaraisiais metais čia pasistatė namus ir juose gyvena. Jų nuostoliai, įskaitant būsimą būsto remontą ir naujų daiktų pirkimą, gali siekti ne vieną dešimtį tūkstančių litų. Vakar atvykus į sodus buvo galima pajusti neįprastą šiam metų laikui sujudimą. Gyventojai apžiūrinėjo savo namus ir aptarinėjo, kokius nuostolius patyrė.
„Nežinau, kokia žala padaryta, vis dar negaliu prieiti prie namų ir pasižiūrėti, kas viduje, tačiau bent nebijau, kad vagys ateis ir ką nors išneš, nes vanduo ir ledas turtą apsaugo geriau nei durys“, – bandė juokauti Vincas Jusevičius.
Dalis su „Sekundės“ žurnalistais bendravusių panevėžiečių patvirtino turto nedraudę, o tie, kurie tai padarė, tikėjosi, kad iš bendrovių pavyks atgauti bent dalį turto vertės.
Žala skaičiuojama
Užsemtų būstų gyventojai pasakojo, kad kol kas nespėjo suskaičiuoti patirtų nuostolių. Tai tikisi padaryti potvyniui atslūgus. Su „Sekundės“ žurnalistais bendravusieji spėliojo, kad žala gali siekti iki kelių dešimčių tūkstančių litų.
„Užsemtas rūsys. Negaliu prieiti prie krosnies, o po vandeniu liko skalbimo mašina. Vandens šildytuvas tikriausiai sudegęs, nes, kai užsėmė, buvo įjungtas. Reikės keisti duris. Nuostolių bus apie kelis tūkstančius litų“, – apie sugadintą turtą pasakojo Vitalijus Balčiūnas.
Panevėžietis tvirtino turtą apdraudęs, todėl tikisi, kad patirtą žalą jam padengs draudimo bendrovės. Vyrui pasisekė labiau nei kitiems sodo gyventojams – jiems potvynis užsėmė ne tik rūsius, bet ir namus, tad iš jų teko išsikraustyti. Ten liko ir vertingų daiktų, tačiau jų išgelbėti gyventojai jau nebesitikėjo.
„Gyvenom čia vienuolika metų ir iki tol tokių potvynių nebuvo. Vienais metais buvo patvinę iki garažo durų, bet su dabartiniu potvyniu nepalyginsi. Kambariuose vandens iki kelių. Rūsiuose šaldytuvai nuskendo. Vasarą remontą atlikome. Laikinai apsistojome pas draugus. Turtą buvome apdraudę, bus matyti, kiek mums draudimas atlygins“, – kalbėjo Saulius Girčius.
Panevėžietį Žilviną Sopoką gelbėtojai iš apsemto namo ištraukė vakar ryte. Dieną prieš tai taksistu dirbantis vyras bandė gelbėti savo kieme paliktus automobilius.
Norint juos ištraukti vyrui teko nerti į ledinį vandenį ir prikabinti prie traktoriaus pririštą lyną. Pavyko ištraukti tik vieną skenduolį – naujesnio modelio „Audi“ automobilį, kito, senesnio, panevėžietis gelbėti nebesiryžo.
„Automobilio kaina apie dešimt tūkstančių litų – tik du mėnesius juo važinėjau, gaila mašinos. Neaišku, ar pavyks atgaivinti, nes buvo užsemta mašinos elektronika“, – apie patirtus nuostolius kalbėjo taksistas.
Nukentėjo verslininkai
Nuo vandens stichijos nukentėjo ir prie Lėvens įsikūrę verslininkai. Upė užsėmė panevėžiečiams gerai žinomą „Berželio“ užeigą, kuri populiariausia būna šiltuoju sezonu. Užeigos savininkas „Sekundei“ sakė vis dar skaičiuojantis padarytus nuostolius.
Vanduo nepagailėjo ir už kelių šimtų metrų nuo Lėvens esančio bendrovės „Kemira Growhow“ sėklų fabriko. Dėl potvynio stabtelėjo bendrovės verslas – žemės ūkio kultūrų sėklų pardavimas. Fabriko viduje buvo užlieti agregatai, skaičiuojama, kad galimi nuostoliai sieks apie 10 tūkstančių litų.
„Žalą kol kas sunkoka apskaičiuoti. Kai atsitrauks potvynis, bandysime išleisti vandenį ir jungti įrangą. Apsemtos svarstyklės, todėl jų elektroniniai davikliai bus išėję iš rikiuotės“, – sakė sėklų fabriko direktorius Petras Šadauskas.
Dėl potvynio bendrovė turėjo atidėti ir produkcijos tiekimą savo klientams. P.Šadauskas teigė, kad bendrovė yra apdraudusi turtą – šiais laikais pradėti verslą neapdraudus būtų kvailystė, todėl tikisi, kad nuostoliai bus minimalūs.
Mantas Tomkūnas
