„Lietuvos Respublikos Seimo narys, Laikinosios komisijos pirmininkas Vytautas Bakas, parengęs Išvados projektą, pasirašęs ir pateikęs Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti Išvadą, kurioje yra netikslūs ir ne visos apimties duomenys apie Laikinajai komisijai liudijusius asmenis ir jų pateiktą aktualią informaciją, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 3 punkte įtvirtintą sąžiningumo principą“, – parengtą išvadą pristatė liberalas Andrius Bagdonas.
Balsuojant dėl šios išvados Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkės Aušrinės Norkienės balsas buvo lemiamas.
EPK patvirtino, kad ne visų laikinajai komisijai liudijusių asmenų ir ne visos pateiktos informacijos nurodymas Išvadoje kelia abejonių dėl VSD pranešėjo komisijos veiklos objektyvumo. Taip pat teigiama, kad apibendrintų kaltinimų prezidento patarėjams pateikimas gali daryti žymią žalą šias pareigas einantiems asmenims.
„Man atrodo, kad toks šešėlis negalėjo būti metamas ant visų. Turėjo būti įvardinama, kurie prezidento patarėjai galėjo daryti įtaką. Nes gaunasi taip, kad keli asmenys tiesiog buvo apšmeižti“, – teigė A. Bagdonas.
Taip pat etikos sargų suformuluotoje išvadoje teigiama, kad negauta informacijos, dėl kokių priežasčių išvadoje yra nurodyti ne visi su tyrimu susiję asmenys, kurie buvo apklausti laikinosios VSD pranešėjo komisijos posėdžiuose, ir ne visi šios komisijos gauti duomenys.
Savo ruožtu VSD pranešėjo komisijos pirmininkas V. Bakas paaiškino, kad visos surinktos informacijos į išvadą paprasčiausiai nebuvo įmanoma sudėti.
„Jeigu mes sudėtume į išvadą visą medžiagą, aš manau, šitos išvados tiesiog būtų neįmanoma apskaityti, neįmanoma suprasti. Todėl į išvadą buvo dedama tai, kas alėtų patvirtinti ar paneigti išvadoje suformuluotus klausimus“, – paaiškino jis.
Į EPK dėl VSD pranešėjų komisijos išvados kreipėsi prezidento patarėjo Jarekas Niewierowiczius.
ELTA primena, kad Seimas birželio pradžioje pritarė VSD pranešėjo istoriją nagrinėjusios ir aštrias politines diskusijas įžiebusios parlamentinio tyrimo komisijos išvadoms.
Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo nariai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.
Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.
Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018-2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.
- konservatoriaus Dainiaus Kreivio dėl „Ignitis“ privatizavimo ir naudos iš akcijų nedeklaravimo;
- konservatorės finansų ministrės Gintarės Skaistės ir liberalų kultūros ministro Simono Kairio, įsivėlusių į „čekiukų“ skandalą;
- „laisvietės“ Aušrinės Armonaitės, kurios artimi draugai užėmė svarbias pareigas valstybės įmonėse;
- konservatorės Agnės Bilotaitės dėl „auksinių“ namelių pabėgėliams, kurie valstybei kainavo kelis kartus brangiau, nei siūloma rinkoje;
- krašto apsaugos sistemoje iki šiol tvyro korupcijos rizika, apie kurią kalbėjo atsistatydinęs ministras Arvydas Anušauskas, „MG Baltic“ korupcinės bylos šešėlio neatsikratė ir naujasis ministras Laurynas Kasčiūnas;
- aplinkos ministro liberalo Simono Gentvilo, kuris ne kartą buvo patekęs į STT akiratį, buvo kaltinamas pataikavimu medienos pramonės lobistams;
- Gabrieliaus Landsbergio, kuris būdamas konservatorių partijos vadovu, Seime rūpinosi savo šeimos verslo gerove – abejotini ryšiai su pensijų fondais, beveik už dyką iš jų gautas sklypas prestižiniame Vilniaus rajone. Gabrielius Landsbergis buvo minimas ir politinės korupcijos byloje, kuomet susitikinėjo su daug ir didelių interesų turinčio kito verslo vienu iš vadovų.
Aš labai tikiuosi, kad Prezidentas netoleruos politinės korupcijos Vyriausybėje ir Seime, taip pat nelaimins kandidatu į Europos Komisijos komisarus partijos, kuri klimpsta korupcijos skandaluose, vadovo, kas reikštų, kad ne tik Lietuvai, bet ir Europos Komisijai būtų padaryta reputacinė žala.
Susikompromitavusi, skandalų krečiama valdančiųjų Vyriausybė ir Seimo dauguma prarado bet kokią moralinę teisę teikti savo kandidatūrą į Europos komisaro poziciją.
