Skaičiai nemeluoja
Praėjus keliems mėnesiams nuo pilno rinkos atsivėrimo, beveik pusė įmonių dar nebuvo pasirinkusios nepriklausomo tiekėjo ir pirko elektrą iš garantinio tiekėjo LESTO. Praėjus metams – situacija vis dar panaši.
Tai patvirtina ir atlikti tyrimai, rodantys, kad ateinančiais metais nepriklausomus tiekėjus ketina pasirinkti bene perpus mažiau verslininkų – nuo 53 proc. iki 20 proc. Tai liudija, kad dauguma, ketinusių pasirinkti tiekėją 2012 m., tą jau padarė. Dauguma nepasirinkusiųjų tiekėjo, yra mažos įmonės, turinčios iki 9 darbuotojų, kurių apyvarta siekia iki 1 mln. litų per metus – tai įmonės, kurios tik nuo 2013 m. pradžios įgijo prievolę pirkti elektrą laisvojoje rinkoje.
Visgi nepaisant to, kad elektrą laisvojoje rinkoje perka vis daugiau įmonių, informacijos verslui vis dar trūksta. Taip teigiančiųjų yra 72 proc. Tuo tarpu 6 proc. įmonių vadovų vis dar nežino, kad gali pirkti elektrą laisvojoje rinkoje. Daugiausiai – 37 proc. – norėtų sužinoti apie lanksčios ir fiksuotos kainos pasirinkimo galimybes. Antroje vietoje pagal informacijos poreikį – rinkos privalumai ir trūkumai bei svarbiausi kriterijai, lyginant skirtingų tiekėjų pasiūlymus. Apie tai informacijos norėtų gauti po 24 proc. įmonių vadovų. Apie sutarčių sąlygas norėtų sužinoti 23 proc., apie nepriklausomus tiekėjus – 21 proc. verslininkų.
Laisvajai rinkai Lietuvoje skaičiuojant ketvirtus metus, tendencijos kinta nežymiai. Kaip ir prieš metus, taip ir dabar, dauguma – 98 proc. – įmonių renkasi fiksuotos kainos sutartis, reiškiančias, kad elektros kaina visą sutarties laikotarpį yra vienoda, o susidariusius kainų skirtumus prisiima tiekėjas. Tai rodo, kad Lietuvos verslininkai yra labiau linkę planuoti išlaidas, nei rizikuoti besikeičiančia rinkos kaina. Visgi naujai į rinką įsiliejusios įmonės dažniau renkasi trumpesnes nei metai sutartis, siekdami pirmiausia išbandyti naujos paslaugos efektyvumą, o tai reiškia, kad rinkos naujokai yra linkę išbandyti rinkos privalumus trumpesniais įsipareigojimais.
Rinkos akibrokštai 2013 metais
Šiemet rinka patyrė ir netikėtumų – artėjant metų pabaigai, rudenį, elektros kainos šoktelėjo į viršų ir pasiekė rekordines aukštumas. Didžiausia kaina buvo spalio mėn. – 21,07 ct/kWh – 36 proc. didesnė nei praėjusių metų spalio mėn. ir 46 proc. didesnė nei mažiausia šių metų kaina.
Iš viso kainos per beveik metus pakilo 12 proc. Tam įtakos turėjo kainų didėjimas Suomijos rinkoje 16 proc., kurį lėmė hidrologinės situacijos pablogėjimas, lyginant su praėjusiais metais, kuomet buvo gausu kritulių. Kainos taip pat augo dėl pigesnės elektros iš trečiųjų šalių importo ribojimo ir elektrinių remonto darbų.
Susiklosčiusi situacija sudrumstė ir vandenis nepriklausomų tiekėjų aplinkoje – kai kurie jų buvo priversti nutraukti licencijas ir savo klientus perduoti garantiniam tiekėjui LESTO. Visgi po rekordiškai aukštos kainos spalį, lapkričio mėn. ji krito 23 proc., todėl viltingai laukiama kitų – 2014 – metų.
Energetiniams poreikiams – naujos paslaugos
Įsibėgėjus rinkai, verslui pasiūlyta ir naujų paslaugų, atsižvelgiant į su elektros tiekimu susijusius poreikius – nuo šių metų rugsėjo mėn. įmonės, perkančios elektros energiją laisvojoje rinkoje, gali apsidrausti nuo elektros tiekimo pertrūkių ar įtampos svyravimų padarytų nuostolių.
Tokia paslauga pasiūlyta Lietuvos verslui, remiantis gerąja patirtimi kaimyninėje Latvijoje – patirtis byloja, kad net 95 proc. žalų kyla dėl elektros energijos tiekimo pertrūkių ir įtampos šuolių, o daugiausia nuostolių patiriama pavasarį ir vasaros pabaigoje bei rudenį – esant audringesniems orams. Latvijos klientams kasmet atlyginama keli šimtai tūkstančių litų nuostolių, o vieno draudžiamojo įvykio metu dažniausiai gaunama išmoka už vidutiniškai 8,6 tūkst. litų.
Pirmasis Lietuvoje energetinių rizikų draudimas, teikiamas nepriklausomo tiekėjo „Elektrum Lietuva“ ir draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“, apima tokias rizikas, kaip nenumatytas sutrikimas tiekiant elektros energiją bei netikėtai atsiradusi per aukšta, per žema ar netinkama įtampa ir ilgi sutrikimai tiekiant elektrą. Šis draudimas užtikrina, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, įmonei bus atlyginta žala dėl įrangos remonto, prekių, žaliavų, produkcijos keitimo, įskaitant turto gelbėjimo ir valymo darbus.
Taip pat, atsižvelgdami į numatomus planus 2015 m. rinką atverti ir namų ūkiams, vis daugiau tiekėjų pradėjo teikti jiems skirtus, individualius pasiūlymus. Laisvoji rinka fiziniams asmenims nuo šių metų pradžios jau atsivėrė Estijoje, o nuo kitų metų balandžio pradės veikti ir Latvijoje.
Komentaro autorius Ričardas Tvaronas, „Elektrum Lietuva“ Pardavimo vadovas