elektros rinka

Elektros rinkos liberalizavimui Lietuvoje buvo pasirengta nepakankamai gerai, todėl teko taisyti klaidas, ir tai padaryta su nemažais nuostoliais, sako šalies prezidentas Gitanas Nausėda. „Šiandien, matyt, jau po laiko, mosuoti samčiais nebereikia ir tikrai reikia taisyti tas klaidas, kurios buvo padarytos. Ir jos buvo taisomos eigoje, galima pasakyti, su nemažais nuostoliais, bet buvo pataisytos“, – trečiadienį LRT radijui sakė G. Nausėda.

Seime skinasi kelią pataisa dėl trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo atidėjimo trejiems metams – iki 2026 metų sausio.  Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė tokioms Elektros energetikos įstatymo pataisoms: už buvo 121 Seimo narys, prieš nebuvo, o susilaikė vienas.

Seimas ketvirtadienį svarstys pataisas, kuriomis siūloma atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą trejiems metams – iki 2026 metų sausio.  Seimui pritarus liberalizavimo atidėjimui, visuomeninis elektros tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams būtų nutrauktas 2026 metų sausio 1 dieną, kad per kur kas ilgesnį laiką – trejus metus – jie galėtų pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Energetikos ministerija oficialiai siūlo pratęsti III elektros liberalizavimo etapą trims metams iki 2026 m. Tai reiškia, kad jei Seimas pritars tokiam pasiūlymui, iki 1000 kWh per metus suvartojantys gyventojai toliau elektrą gaus visuomeninio tiekėjo kaina iš „Ignitis“.  Tokių pakeitimų Energetikos ministerija ėmėsi dėl drastiškai pakilusių elektros kainų. Šiuo metu numatoma, kad III etapas įvyks iki 2022 metų gruodžio mėnesio.

Lietuvoje stringant mažmeninės elektros rinkos liberalizavimui, energetikos ministras sako, kad 90 proc. šio proceso jau yra įvykę. Dainius Kreivys pabrėžia, kad didžioji dalis žmonių dabar moka tris kartus mažesnę kainą negu rinkoje. „Aš manau, kad tai yra sėkmė (...) Jei nebūtų liberalizacijos ir valstybė būtų dengusi iki 24 centų, tai būtų didžiulės sumos iš visų mūsų kišenių, greičiausiai milijardai“, – interviu BNS sako energetikos ministras.

Elektros kainų kilimas daugiau ar mažiau palies visus. Jei iki šildymo sezono pradžios valdantieji neras sprendimo, kaip suvaldyti energetikos krizę šalyje, anot ekspertų, gali kilti ir masinio nepasitenkinimo banga – žmonės gali išeiti protestuoti į gatves.

Premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas turėtų būti atidėtas 3–4 metams. Ilgą laiką šį modelį peikęs ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad politikai nekritiškai ir „komjaunuoliškai“ priima viską, ką mums atneša Europos Sąjunga (ES), o tai ir sukėlė chaosą elektros rinkoje.

Lietuvos elektros rinkos reguliuotojas oficialiai pranešė netvirtinsiantis Baltijos šalių prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos – ji turėtų būti taikoma Baltarusijoje pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei (AE). Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) pirmadienį pranešė, kad naujoji metodika neužkerta kelio prekiauti baltarusiška elektra ir tai, anot jos, būtų daroma pasinaudojant Lietuvos infrastruktūra.

 Elektros biržos „Nord Pool Spot“ Lietuvos zonoje vidutinei elektros kainai šią savaitę šoktelėjus daugiau nei dukart, o kai kuriomis valandomis - ir 5 kartus, rinkos dalyviai teigia tokių šuolių neprognozavę. Tačiau jie teigia neįžvelgiantys aukštų kainų tendencijos ir tikisi, jog artimiausiu metu padėtis stabilizuosis. Lietuvos elektros zonoje, kur sausio 2 dieną elektros megavatas (MW) kainavo 31,75 euro, nuo pirmadienio iki ketvirtadienio kaina šokinėjo nuo 87,43 iki 56,44 euro.

Lietuvai nutiesus jungtis su Švedija ir Lenkija, kitąmet šalies laukia vienas pagrindinių iššūkių energetikoje - iš naujo besiformuosianti elektros rinka. BNS kalbinti energetikos ekspertai vienbalsiai sutinka, kad svarbiausias šių metų darbas buvo užbaigti „NordBalt“ ir „LitPol Link“ jungtis, o kitąmet pagaliau paaiškės, kaip iš tikro jos paveiks elektros kainas. Tačiau ekspertų nuomonės išsiskiria dėl to, kaip keisis dujų rinka bei šilumos kainos gyventojams.

LR Konkurencijos tarybos vertinimu, skatinamųjų tarifų taikymas elektros rinkoje yra konkurenciją iškraipanti priemonė ir neskatina tokiais tarifais besinaudojančių gamintojų rūpintis vykdomos veiklos efektyvumu. Taryba atsakė į Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) kreipimąsi dėl Energetikos ministerijos siūlymo atverti galimybę naujas biokuro kogeneracines remti per elektros energijos skatinamuosius tarifus, tam panaudojant viešuosiuos interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo lėšas.

Elektros rinkos plėtra ir jos koordinavimas siekiant sukurti daugiausiai naudos elektros rinkos dalyviams ir vartotojams – tokius savo veiklos principus šiandien, balandžio 4 d., pirmą sykį susitikę aptarė Elektros rinkos komiteto nariai. Su elektros rinka susiję specialistai ir ekspertai žada posėdžius rengti ne mažiau kaip keturis kartus per metus.

Laisvoji elektros rinka nuo pilno atsivėrimo per metus patyrė nemažai pokyčių – elektros kainos pasiekė rekordines aukštumas, tiekėjų gretos retėjo, radosi naujų, verslui skirtų energetinių paslaugų. Ko buvo tikimasi iš rinkos jos atsivėrimo pradžioje ir kaip iš tikrųjų viskas klostėsi? Skaičiai nemeluoja Praėjus keliems mėnesiams nuo pilno rinkos atsivėrimo, beveik pusė įmonių dar nebuvo pasirinkusios nepriklausomo tiekėjo ir pirko elektrą iš garantinio tiekėjo LESTO.

Energetika Baltijos šalims išlieka Achilo kulnu, tad nenuostabu, jog valstybės, siekdamos užsitikrinti patikimą energetinių išteklių tiekimą, tam skiria daug dėmesio ir lėšų. Šiuo metu regione vykdomi keli projektai, tačiau neretai dėl jų sudėtingumo ir palyginti ilgo įgyvendinimo laikotarpio pokyčiai valstybių viduje ar tarptautinėje aplinkoje gali sukelti riziką, kad jų įgyvendinimas užsitęs arba bus išvis nutrauktas.

Nacionalinė elektros gamintoja „Lietuvos energija“ toliau kryptingai siekia tikslo sustiprinti savo pozicijas laisvoje elektros energijos rinkoje. Bendrovės pagamintas elektros energijos kiekis 2012 m. I pusmetį buvo 2 proc. didesnis nei per praėjusių metų atitinkamą laikotarpį, o visos Grupės parduotos elektros energijos kiekis laisvoje rinkoje padidėjo 48 proc.

Rugpjūčio 1 dieną Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ įsigijo 2 proc. didžiausios Europoje elektros biržos „Nord Pool Spot“ akcijų. 2 proc. „Nord Pool Spot“ akcijų įsigijo ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Elering“. Teisę įsigyti 2 proc. „Nord Pool Spot“ akcijų turės ir Latvijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Augstsprieguma T+kls“, kai Latvijoje pradės veikti „Nord Pool Spot“ prekybos zona.

Balandį Lietuvoje užfiksuotas ryškiausias elektros energijos kainų kritimas Baltijos ir Skandinavijos šalyse. Čia elektra vidutiniškai atpigo 6,5 proc. – jos kaina nusileido žemiau 14 ct/kWh ribos. Tai jau antras mėnuo iš eilės, kai Lietuvos laisvojoje elektros rinkoje fiksuojamas vidutinės kainos mažėjimas.

Nematoma rinkos ranka visus ketverius metus Taivane laikė elektros energijos pardavimo kainas žemiau savikainos. Tai pasmerkė nacionalinę energetikos kompaniją Taipower „prisidaryti“ 4.3 mlrd. JAV dolerių skolų (2012 metų vasario pabaigos duomenys). Kas dabar vyksta Artimuosiuose Rytuose, degalų kainų tikrai nemažina. Taigi Taivano vyriausybė paskelbė apie elektros kainų didinimą nacionaliniams vartotojams.

„Gamybos sąnaudos šioje elektrinėje daugiau kaip dešimt centų nesieks. Čia kalbama bendrai, turint omenyje ir kapitalo sąnaudas, nes atsiras paskolos, prognozė yra apie 25 centus“, – tvirtina Visagino AE generalinis direktorius Rimantas Vaitkus.

2012 m. kovo 26 d. Vilniuje šalies elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir Europoje pirmaujanti Šiaurės šalių elektros prekybos sistema „Nord Pool Spot“  pasirašė sutartį dėl „Nord Pool Spot“ veiklos Lietuvoje pradžios. Birželio 18 d. Lietuvoje steigiama elektros biržos „Nord Pool Spot“  prekybos zona.

Dėl neįprastai šiltos žiemos ir kritulių, Suomijos elektros energijos išankstinės kainos, kurios geriausiai apibūdina elektros energijos kainas Baltijos rinkoje, smuko 20 proc. per paskutines 6 savaites. Prognozuojama, kad Baltijos regiono šalyse šiemet vidutinė elektros energijos rinkos kaina sieks 2011 m. lygį – t.y. vidutiniškai 43 EUR/MWh. Energijos gamintojo ir tiekėjo AB „Latvenergo“ duomenimis, rizika, kad kainos smarkiai išaugs, yra labai nedidelė.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija elektros rinkos operatoriui „Baltpool“ suteikė gamtinių dujų rinkos operatoriaus licenciją, leidžiančią organizuoti gamtinių dujų biržą. Planuojama, kad birža pradės veikti jau šį gruodį. Pasak „Baltpool“ generalinės direktorės Linos Skrabutėnaitės, dujų biržos sukūrimas bus alternatyva prekybai dvišalių sutarčių pagrindu. „Tai yra svarbus žingsnis kuriant konkurencingą ir ekonomiškai pagrįstą dujų rinką Lietuvoje,“ - sako L. Skrabutėnaitė.

Kitų metų pradžioje elektros rinkos operatorius „Baltpool“ Lietuvoje ketina įdiegti prekybos aikštelę, kuria naudojantis bus galima sudaryti ateities elektros sandorius. „Iki šiol elektros energijos sandorius galima buvo sudaryti tik diena prieš. Tikimės, kad kitąmet galėsime pasiūlyti ir ilgalaikių sandorių prekybos aikštelę“, – šiandieną vykusioje spaudos konferencijoje sakė „Baltptoool“ generalinė direktorė Lina Skrabutėnaitė.

Baltijos šalyse veikianti bendrovė „Draka Keila Cables“ tapo tikruoju Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos nariu. Asociacija vienija daugiau nei 90 proc. investuotojų į vėjo energetiką Lietuvoje. „Draka Keila Cables“ priklauso vienam didžiausių pasaulio kabelių gamintojui „Draka Holding“, veikiančiam 24 šalyse Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje bei Azijoje.