Vienas iš pasikartojančių skirtingų šalių ūkininkų reikalavimų – paprastesnės ir lankstesnės taisyklės, susijusios su jų veiklos kontrole ir aplinkosaugos reikalavimais.
Panašu, kad Europos Komisija (EK) įsiklausė į šiuos žemdirbių reikalavimus ir ilgainiui jie bus įgyvendinti.
Neseniai EK pasiūlė peržiūrėti tam tikras bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) nuostatas.
Šiais pasiūlymais, susijusiais su paramos sąlygomis ir BŽŪP strateginiais planais, siekiama sumažinti ES ūkininkams tenkančią administracinę naštą.
Taip pat suteikti jiems daugiau lankstumo laikantis tam tikrų su aplinkosauga susijusių paramos sąlygų.
Kita vertus, pasak EK, nacionalinėms administracijoms lankstesnis tam tikrų standartų taikymas taip pat bus naudingas.
Be to, naujausias pasiūlymas, EK teigimu, atliepia šimtus prašymų, pateiktų ūkininkams atstovaujančių organizacijų ir valstybių narių.
„Pasiūlymas kruopščiai subalansuotas ir orientuotas į tai, kad būtų išlaikytas aukštas dabartinės BŽŪP aplinkosaugos ir su klimatu susijusių užmojų lygis“, – nurodo EK.
Jos parengtas dokumentas su keliomis siūlomomis priemonėmis jau perduotas Europos Parlamento patvirtinimui ir, tikimasi, įsigalios iki pavasario pabaigos..
„Komisija imasi ryžtingų ir skubių veiksmų, kad padėtų mūsų ūkininkams dabar, kai jie susiduria su daugybe iššūkių ir problemų“, – pranešime cituojama EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
Jos teigimu, siūlomos tikslinės lankstumo priemonės padės ūkininkams atlikti savo gyvybiškai svarbų darbą su didesniu pasitikėjimu ir užtikrintumu:
„Siunčiame aiškią žinią, kad žemės ūkio politika pritaikoma prie kintančių realijų, tačiau kartu laikomasi pagrindinio prioriteto – aplinkos apsaugos ir prisitaikymo prie klimato kaitos. EK ir toliau tvirtai palaikys mūsų ūkininkus, kurie užtikrina ES apsirūpinimo maistu saugumą ir yra mūsų su klimatu ir aplinka susijusių veiksmų priešakyje.“
Pakeitimai dėl dirvožemio dangos, negamybinių objektų ir sėjomainos
Pirmaisiais dabartinės BŽŪP (2023–2027 m.) įgyvendinimo metais ES ūkininkai susidūrė su sunkumais visapusiškai laikytis kai kurių aplinkai ir klimatui palankių standartų, vadinamų gera agrarine ir aplinkosaugos būkle (GAAB).
Kadangi dauguma ūkininkų gaunamų BŽŪP išmokų yra susijusios su šiuo devynių standartų rinkiniu, jie taip pat vadinami paramos sąlygomis.
Todėl EK siūlo atlikti tikslinę BŽŪP strateginių planų tam tikrų paramos sąlygų peržiūrą.
Peržiūra susijusi su šiomis paramos sąlygomis:
8 GAAB standartu dėl negamybinių objektų. ES ūkininkai turės išlaikyti esamus kraštovaizdžio elementus savo žemėje, tačiau nebeprivalės skirti nustatytos minimalios ariamosios žemės dalies negamybiniams plotams, pavyzdžiui, pūdymui.
Vietoj to jie galės savanoriškai pasirinkti išlaikyti negamybinę savo ariamosios žemės dalį arba sukurti naujus kraštovaizdžio elementus (pvz., gyvatvores ar medžius) ir taip gauti papildomą finansinę paramą pagal ekologinę schemą, kurią visos valstybės narės turės pasiūlyti savo BŽŪP strateginiuose planuose.
7 GAAB standartu dėl sėjomainos. ES ūkininkai galės įvykdyti šį reikalavimą savo pasirinkimu arba rotuodami pasėlius, arba juos įvairindami, priklausomai nuo sąlygų ir nuo to, ar jų šalis nuspręs į savo BŽŪP strateginius planus įtraukti pasėlių įvairinimo galimybę.
Lankstumas suteikiant galimybę vietoj sėjomainos pasirinkti pasėlių įvairinimą leis įprastos sausros ar pernelyg gausių kritulių veikiamiems ūkininkams lengviau laikytis šio reikalavimo.
6 GAAB standartu dėl dirvožemio dangos pažeidžiamais laikotarpiais. Valstybėms narėms bus suteikta daug daugiau lankstumo nustatyti, ką jos apibrėžia kaip pažeidžiamus laikotarpius, ir veiksmus, kuriais leidžiama įvykdyti šį reikalavimą, atsižvelgiant į jų nacionalines ir regionines sąlygas ir didėjantį oro sąlygų kintamumą.
Mažiau patikrinimų smulkiesiems ūkininkams
Be kita ko, EK siūlo valstybėms narėms leisti tam tikriems pasėliams, dirvožemio tipams ar ūkininkavimo sistemoms netaikyti žemės dirbimo, dirvožemio dangos ir sėjomainos ir (arba) įvairinimo reikalavimų (atitinkamai 5, 6, 7 GAABS standartų).
Taip pat būtų galima taikyti tikslines išimtis, kad būtų galima arti siekiant atkurti daugiametes pievas tinklo „Natura 2000“ teritorijose, jei jos būtų pažeistos dėl plėšrūnų ar invazinių rūšių (GAAB 9 standartas).
Šios išimtys BŽŪP strateginiuose planuose gali būti nustatytos visam BŽŪP laikotarpiui. Jos turėtų būti taikomos ribotam plotui ir nustatomos tik tais atvejais, kai jos yra būtinos konkrečioms problemoms spręsti.
Susidarius ypatingai nepalankioms oro sąlygoms, dėl kurių ūkininkai negali tinkamai dirbti ir laikytis GAAB reikalavimų, valstybės narės taip pat gali nustatyti laikinas nukrypti leidžiančias nuostatas. Tokios nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti taikomos ribotą laiką ir tik susijusiems paramos gavėjams.
Galiausiai Europos Komisija siūlo mažesniems nei 10 ha ūkiams netaikyti kontrolės ir nuobaudų, susijusių su paramos sąlygų reikalavimų laikymusi.
Tai labai sumažins su smulkiųjų ūkininkų, kurie sudaro 65 proc. BŽŪP paramos gavėjų, kontrole susijusią administracinę naštą.
Ūkininkų atlygio ir jų padėties maisto tiekimo grandinėje gerinimas
Ūkininkų padėties maisto tiekimo grandinėje stiprinimas yra vienas pagrindinių BŽŪP tikslų. ES lygiu jau taikomos kelios priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį teisingumą ir apsaugoti ūkininkus nuo nesąžiningos prekybos praktikos.
Tačiau dabar EK pristato keletą galimybių dėl veiksmų, kurių būtų galima imtis trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu.
Pirma, tarp greičiausiai rezultatų duosiančių veiksmų – gamybos sąnaudų, maržų ir prekybos praktikos žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinėje observatorija, kurią sukurs EK.
Iš visų maisto tiekimo grandinės sektorių atstovų, valstybių narių ir Komisijos atstovų sudaryta observatorija viešai skelbdama duomenis ir keisdamasi informacija didins grandinės sąnaudų ir maržų skaidrumą, kad būtų stiprinamas suinteresuotųjų šalių pasitikėjimas ir bendrai įvertinama padėtis.
Antra, EK siūlo galimybes tikslingai patobulinti dabartinę teisinę sistemą, nustatytą Reglamente, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkos organizavimas (BRO).
Šios galimybės apima taisyklių, taikomų sutartims, kurias ūkininkai sudaro su maisto pramonės ar mažmeninės prekybos pirkėjais, sugriežtinimą ir gamintojų organizacijų stiprinimą, kad ūkininkai galėtų veiksmingiau bendradarbiauti ir veikti kartu su kitais maisto tiekimo grandinės dalyviais.
Taip siekiama padėti pašalinti grandinės disbalansą ir kartu išsaugoti pagrindinį orientacijos į rinką principą. Europos Komisija taip pat siūlo galimybę nustatyti naujas taisykles dėl tarpvalstybinio kovos su nesąžininga prekybos praktika vykdymo užtikrinimo.
Trečia, EK atliks išsamų nuo 2021 m. galiojančios direktyvos dėl nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje vertinimą.
Lietuvos atsakingos institucijos, visų pirma, Žemės ūkio ministerija, palaiko ir remia EK siūlymus dėl supaprastinimų ūkininkams bei tikisi, kad siūlymams artimiausiu metu pritars Europos Taryba ir Europos Parlamentas.
