Kasybos viceministras Hansas Vijlbriefas „šiandien išdavė leidimus Nyderlandų pusėje“, sakoma pranešime, kuriame priduriama, kad Vokietijoje „vyksta pagreitinta reikalingų leidimų procedūra“.
„Vyriausybė remia dujų gavybą Šiaurės jūroje, siekdama užtikrinti, kad, pavyzdžiui, užtektų dujų mūsų būstams šildyti“, – nurodė Ekonomikos ir klimato ministerija.
Prieštaringai vertinamas planas išgauti dujas 10 jūrmylių (19 kilometrų) nuo kranto Nyderlandų ir Vokietijos pasienyje nėra naujas, bet įgavo naujos reikmės, kai Rusijos „Gazprom“ antradienį paskelbė stabdanti visą dujų tiekimą Nyderlandams.
„Gazprom“ šio žingsnio ėmėsi, kai Nyderlandų energetikos įmonė „GasTerra“ atsisakė už tiekimą mokėti rubliais, Rusijai pradėjus karinį puolimą Ukrainoje.
Vokietijos Žemutinės Saksonijos žemė prieš metus buvo nusprendusi neišduoti leidimo gręžti netoli ekologiškai jautrių Schiemonnikogo ir Borkumo salų, o Nyderlandų aplinkosaugos grupės vis dar nerimauja dėl šio žingsnio.
Visgi Žemutinė Saksonija „dabar priėmė kitokį sprendimą dėl karo Ukrainoje“, nurodė Nyderlandų ministerija.
Tikimasi, kad pirmosios dujos iš platformos, kurią energija aprūpins netoliese esantis Vokietijos vėjo jėgainių parkas, bus išgautos iki 2024 metų.
Ministerija nepateikė apytikrių gavybos skaičių, tačiau ankstesni Nyderlandų vyriausybės duomenys rodo, kad 2018–2050 metais iš mažesnių dujų telkinių Nyderlanduose galėtų būti išgauta 232–335 mlrd. kubinių metrų dujų, „iš kurių apie 60 proc. – jūroje“.
Nyderlandai balandį paskelbė, kad iki metų pabaigos ketina sumažinti rusiškų dujų ir naftos importą.
Rusijos dujos sudarė apie 15 procentų viso tiekimo šalyje.
Visgi Vokietija yra labai priklausoma nuo Rusijos energijos.
Didžiausia Europos ekonomika mėgina mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos ir jau beveik visiškai atsisakė rusiškų anglių.
